Lapkričio 29 diena (tęsinys)
-Bartai.. Būk geras,nesielk taip su manimi,prašau.
-Galiu nesielgti, bet su viena sąlyga.
-Kokia?-nusistebėjau.
-Kad tu pasakysi viską,ką tau sakė apie mane Mantas.
-Oh.. Bartai,argi tu nesupranti,kad jis man nieko nesakė,tik sakė,kad tave palikčiau?
-O kodėl,nesakė?
-Ne. Būtent,kad nesakė,-tikinau jį.
-Gerai jau.. Nedarysiu tau nieko...-šyptelėjo.
-Tikrai?-nudžiugau.
-Jei manęs neapgaudinėsi ir viską sakysi,ką žinai. Man reikia žinot.
-Ar aš tau kada nors kiek mes,nors ir trumpai kai draugavom,melavau?-pasiteiravau.
-Nežinau. Dar nespėjau tavęs pažinti,-prigulęs į lovą ištarė.
-Ir manau,kad neteks..
-Kodėl?
-Kaip kodėl? Tu ant tiek kvailas,kad klausi? Bandei mane nužudyt,o dabar klausi kodėl neteks manęs daugiau pažinti..??!-nustebau.
-Ai taip. Tu pyksti,-nusišypsojo.
-O tu nepyktum,jei tave bandytų nužudyti žmogus,kurį tu myli ir manei,kad jis tave myli?!-priekaištavau jam.
-Ne,nes aš jį mylėčiau..
-O dieve,Bartai, nejuokink geriau. Tai visai.. Nedomina manęs.
-Bet juk tu mane myli,pripažink tai. Nors ir ką tau padariau.
-Ne..
-Pripažink,juk jausmai taip greitai nedingsta.
-Šiuo atveju dingo,Bartai,-nuliūdinau jį.
-Nemoki tu meluot..
-Tikrai?
-Taip.
-Tai žinok,kad taip aš tave myliu ir nors ir ką man padarytum,vistiek tave mylėsiu.
-Ir tu vis dar jį myli?-pro duris įžengė Mantas,-kaip apgailėtina..
-Mantai,nesikišk.
-Tu man net nepadėkojai,-ir vėl pradėjo savo.
-Mantai,ne dabar. Aš noriu pasikalbėti su Bartu.
-Nepaliksiu tavęs su juo. Jis pavojingas.
-Jau nebe,-prabudo ir Bartas.
-Už ją.. Už ją tu dar atsiimsi. Išmalsiu tau snukį,asile,-įniršo Mantas.
-Mantai,baik. Čia ne muštinių vieta.
-Tai išmalk mano snukį dabar,-vis labiau jį erzino,-aš gi sveikas,-atsistojo.-Nagi. Pasirodyk,koks tu stiprus.. Stiprus,kai gulėsi leisgyvis.
-Baikit!-įsikišau.
-Nesikišk,-piktai atšovė Mantas.-Nesivelk į tai. Tai mūsų reikalai..
-Mantai.. Nesitepk rankų to avigalvio krauju.
-Avigalvio,kurį tu myli? Negi tu nesupranti,Edita,kad jis bandė tave nužudyt,atimt iš tavęs gyvybę.. Atimti tave iš manęs.
-Aš jau seniai nebe tavo,-atkirtau.
-Nesvarbu.
-Bravo,-pasišaipė ir pradėjo ploti Bartas,-kaip graudu.
-Dink iš čia!-ne juokais supyko Mantas.
-Tai tu čia dink,-nusišypsojo,-sugriovei mūsų su Edita romantišką pokalbį.-įžeidinėjo jį ir toliau.
Staiga tarp mūsų trijų stojo tyla. Visi mes nutilome. Turbūt kiekvienas apmąstė apie paskutinę Barto frazę. Romantišką pokalbį? Ką jis čia nusišneka.. Nors ir sakau,kad myliu tą idiotą,vistiek didesnė mano dalis jo nekenčia.
-Ką tu čia svaigsti?-supykau.
-Argi prisipažinimas meilėje ne romantiškas pokalbis?
-Šiuo atveju ne,-už mane įniršęs atsakė Mantas
-Baikit! Užknisot. Ar jūs norit susipešt,kad man būtų dar blogiau? Kas iš to? Kas iš to bus,kad jūs daužysit vienas kitam savo tobulus kūnus,kad gadinsit savo nuostabius veidus? kas iš to,kad iš gražių,iš pirmo žvilgsnio normalių vaikinų virsit į priešingai - negražius,nenormalius padarus?-šį kart jau supykau ir aš.
-Kas bus? Aš noriu jam atkeršyti už tave,-atsakė man Mantas.
-Bet aš to neprašau. Aš gyva,sveika ir man viskas gerai! Ko tau dar trūksta?!-supykau.
-Tavęs,Edita.. Tavęs,kad būtum šalia manęs.
-Žinokit man neįdomu čia stovėt,-sutrukdė ir toliau Mantui tęsti savo nuobodžią dainelę.
-Bartai,tu sveikas?
-Taip,kaip matai,gražuole.
-Tuomet tu dink iš čia,-liepiau,- ir tu,-parodžiau pirštu į Mantą,-dink iš čia.
-Bet..Edita?!-nustebo Bartas.
-Ko nori?
-Ar tu mane išvarai?
-Pasakiau dink,kas tau dar neaišku?
Bartas užsičiaupė ir išėjo. Išėjo į lauką,bet ėjo labai lėtai,lyg erzindamas Mantą.
-Mantai,o tu nusiramink ir palik jį ramybėj.
-Ne,aš jo nepaliksiu,-ištaręs šiuos žodžius jis išbėgo pro duris.
-Mantai!! MANTAI!-šaukiau,bet jam tai nerūpėjo.
Nujaučiau kažką negero. Išlipau iš lovos,kiek sukosi galva,tačiau šiaip jaučiausi pakankamai gerai. Nuėjau į lauką ir pamačiau muštynes. Iš pašalies žiūrint jos neatrodė tokios baisios,kai priartėjau arčiau. Mantas atrodė tragiškai,pilnas mėlynių.. Iš nosies bėgo kraujas.,. O Bartas lyg nepajudintas.
Ir paskutinis Barto smūgis Mantui. Mantas krito ir liko be sąmonės. Sukaupiau savo jėgas ir pribėgau prie Manto verkdama.
-Sakiau,kad esu už jį stipresnis,-pasišaipė.
-Nekenčiu tavęs!-su ašaromis akyse,šaukiu.
-Jau sakei tai,-nusigręžė ir nuėjo.
-Nagi Mantai,atsipeikėk.. Būk geras,-glaudžiau jo galvą prie savęs,-Mantai.. Nagi. Aš žinau,kad tu gali.
-Myliu tave,-ištarė.-Viskas ką sugebėjau padaryti.. Padaryti per visą laiką,kiek mes buvome drauge - išgelbėti tave nuo jo. Tai padariau. O dabar.. Palik mane čia,-sunkiai prakalbėjo Mantas,-palik mane ir važiuok iš čia kuo greičiau.
-Mantai,jei važiuosim,tai važiuosim kartu.. Prisiekiu.
Jis užsimerkė. Aš pravirkau dar stipriau. Nepaleidau jo ir dar stipriau prispaudžiau jį prie savęs.. Lyg netekdama dalelės savęs.. Visgi pasirodo,kad aš jį be galo myliu ir būtent šiuo momentu.. Šiuo momentu meilė jam ir vėl sustiprėjo.
Edita.
-Galiu nesielgti, bet su viena sąlyga.
-Kokia?-nusistebėjau.
-Kad tu pasakysi viską,ką tau sakė apie mane Mantas.
-Oh.. Bartai,argi tu nesupranti,kad jis man nieko nesakė,tik sakė,kad tave palikčiau?
-O kodėl,nesakė?
-Ne. Būtent,kad nesakė,-tikinau jį.
-Gerai jau.. Nedarysiu tau nieko...-šyptelėjo.
-Tikrai?-nudžiugau.
-Jei manęs neapgaudinėsi ir viską sakysi,ką žinai. Man reikia žinot.
-Ar aš tau kada nors kiek mes,nors ir trumpai kai draugavom,melavau?-pasiteiravau.
-Nežinau. Dar nespėjau tavęs pažinti,-prigulęs į lovą ištarė.
-Ir manau,kad neteks..
-Kodėl?
-Kaip kodėl? Tu ant tiek kvailas,kad klausi? Bandei mane nužudyt,o dabar klausi kodėl neteks manęs daugiau pažinti..??!-nustebau.
-Ai taip. Tu pyksti,-nusišypsojo.
-O tu nepyktum,jei tave bandytų nužudyti žmogus,kurį tu myli ir manei,kad jis tave myli?!-priekaištavau jam.
-Ne,nes aš jį mylėčiau..
-O dieve,Bartai, nejuokink geriau. Tai visai.. Nedomina manęs.
-Bet juk tu mane myli,pripažink tai. Nors ir ką tau padariau.
-Ne..
-Pripažink,juk jausmai taip greitai nedingsta.
-Šiuo atveju dingo,Bartai,-nuliūdinau jį.
-Nemoki tu meluot..
-Tikrai?
-Taip.
-Tai žinok,kad taip aš tave myliu ir nors ir ką man padarytum,vistiek tave mylėsiu.
-Ir tu vis dar jį myli?-pro duris įžengė Mantas,-kaip apgailėtina..
-Mantai,nesikišk.
-Tu man net nepadėkojai,-ir vėl pradėjo savo.
-Mantai,ne dabar. Aš noriu pasikalbėti su Bartu.
-Nepaliksiu tavęs su juo. Jis pavojingas.
-Jau nebe,-prabudo ir Bartas.
-Už ją.. Už ją tu dar atsiimsi. Išmalsiu tau snukį,asile,-įniršo Mantas.
-Mantai,baik. Čia ne muštinių vieta.
-Tai išmalk mano snukį dabar,-vis labiau jį erzino,-aš gi sveikas,-atsistojo.-Nagi. Pasirodyk,koks tu stiprus.. Stiprus,kai gulėsi leisgyvis.
-Baikit!-įsikišau.
-Nesikišk,-piktai atšovė Mantas.-Nesivelk į tai. Tai mūsų reikalai..
-Mantai.. Nesitepk rankų to avigalvio krauju.
-Avigalvio,kurį tu myli? Negi tu nesupranti,Edita,kad jis bandė tave nužudyt,atimt iš tavęs gyvybę.. Atimti tave iš manęs.
-Aš jau seniai nebe tavo,-atkirtau.
-Nesvarbu.
-Bravo,-pasišaipė ir pradėjo ploti Bartas,-kaip graudu.
-Dink iš čia!-ne juokais supyko Mantas.
-Tai tu čia dink,-nusišypsojo,-sugriovei mūsų su Edita romantišką pokalbį.-įžeidinėjo jį ir toliau.
Staiga tarp mūsų trijų stojo tyla. Visi mes nutilome. Turbūt kiekvienas apmąstė apie paskutinę Barto frazę. Romantišką pokalbį? Ką jis čia nusišneka.. Nors ir sakau,kad myliu tą idiotą,vistiek didesnė mano dalis jo nekenčia.
-Ką tu čia svaigsti?-supykau.
-Argi prisipažinimas meilėje ne romantiškas pokalbis?
-Šiuo atveju ne,-už mane įniršęs atsakė Mantas
-Baikit! Užknisot. Ar jūs norit susipešt,kad man būtų dar blogiau? Kas iš to? Kas iš to bus,kad jūs daužysit vienas kitam savo tobulus kūnus,kad gadinsit savo nuostabius veidus? kas iš to,kad iš gražių,iš pirmo žvilgsnio normalių vaikinų virsit į priešingai - negražius,nenormalius padarus?-šį kart jau supykau ir aš.
-Kas bus? Aš noriu jam atkeršyti už tave,-atsakė man Mantas.
-Bet aš to neprašau. Aš gyva,sveika ir man viskas gerai! Ko tau dar trūksta?!-supykau.
-Tavęs,Edita.. Tavęs,kad būtum šalia manęs.
-Žinokit man neįdomu čia stovėt,-sutrukdė ir toliau Mantui tęsti savo nuobodžią dainelę.
-Bartai,tu sveikas?
-Taip,kaip matai,gražuole.
-Tuomet tu dink iš čia,-liepiau,- ir tu,-parodžiau pirštu į Mantą,-dink iš čia.
-Bet..Edita?!-nustebo Bartas.
-Ko nori?
-Ar tu mane išvarai?
-Pasakiau dink,kas tau dar neaišku?
Bartas užsičiaupė ir išėjo. Išėjo į lauką,bet ėjo labai lėtai,lyg erzindamas Mantą.
-Mantai,o tu nusiramink ir palik jį ramybėj.
-Ne,aš jo nepaliksiu,-ištaręs šiuos žodžius jis išbėgo pro duris.
-Mantai!! MANTAI!-šaukiau,bet jam tai nerūpėjo.
Nujaučiau kažką negero. Išlipau iš lovos,kiek sukosi galva,tačiau šiaip jaučiausi pakankamai gerai. Nuėjau į lauką ir pamačiau muštynes. Iš pašalies žiūrint jos neatrodė tokios baisios,kai priartėjau arčiau. Mantas atrodė tragiškai,pilnas mėlynių.. Iš nosies bėgo kraujas.,. O Bartas lyg nepajudintas.
Ir paskutinis Barto smūgis Mantui. Mantas krito ir liko be sąmonės. Sukaupiau savo jėgas ir pribėgau prie Manto verkdama.
-Sakiau,kad esu už jį stipresnis,-pasišaipė.
-Nekenčiu tavęs!-su ašaromis akyse,šaukiu.
-Jau sakei tai,-nusigręžė ir nuėjo.
-Nagi Mantai,atsipeikėk.. Būk geras,-glaudžiau jo galvą prie savęs,-Mantai.. Nagi. Aš žinau,kad tu gali.
-Myliu tave,-ištarė.-Viskas ką sugebėjau padaryti.. Padaryti per visą laiką,kiek mes buvome drauge - išgelbėti tave nuo jo. Tai padariau. O dabar.. Palik mane čia,-sunkiai prakalbėjo Mantas,-palik mane ir važiuok iš čia kuo greičiau.
-Mantai,jei važiuosim,tai važiuosim kartu.. Prisiekiu.
Jis užsimerkė. Aš pravirkau dar stipriau. Nepaleidau jo ir dar stipriau prispaudžiau jį prie savęs.. Lyg netekdama dalelės savęs.. Visgi pasirodo,kad aš jį be galo myliu ir būtent šiuo momentu.. Šiuo momentu meilė jam ir vėl sustiprėjo.
Edita.
24 komentarai:
patiko! sitas irasas man labai fainas ; )
O man patinka! Ir net laaaabai! ;)*
laukiu kitos dalies. patiko :]]
Labai patiko ;] O mantas liks gyvas?
Kaip man gaila Manto ;[[
Urte- labai labai ačiū! :))
Laura- džiaugiuosiii. :)
Arunita-puiku! Ačiū :))
Vesta- ačiū! :D Tai sužinosit kitam įraše. ;p
Gintare- :))
oho kiek veiksmo, man patiko, vis dėl to net gaila pasidarė Manto ;D
Super! :)
Iš pradžių man labai, bet žiauriai patiko tavo įrašai, vis laukiau tęsinių, o dabar.. Dabar jau 14-15 įrašai labai subanalėjo... Pvz.: -Nesikišk,-piktai atšovė Mantas.-Nesivelk į tai. Tai mūsų reikalai..
-Mantai.. Nesitepk rankų to avigalvio krauju.
Tai, kad muš, tai jau nereiškia, kad ten žudys(krauju tepsis).
Nepyk, pasakiau tik savo nuomonę.
Killer Meow- džiaugiuosi. :))
Silvija-ačiūū. :)
Marii- nepykstu. :) tiesiog galbūt šių momentų perteikti kitaip bent jau mano jėgomis nepavyktų,bet ačiū už nuomonę!
nerelus yrasai manau reiketu tau sukurti knyga.
LAAAAUKIAAAM KITO ĮRAŠOOO
Me...- ačiū. :D dėl knygos abejoju,nes man iki jos dar laaaaabai toli. :))
Mažutė- laukiam,laukiam. :D
patinka man tavo istorija. :)
kada naujas įrašas? :)
p.s. žiauriaaai įdomu čia! :)
Aurelija- džiaugiuossii!
Ligitaaa- gal įmesiu šiandien,žiūrėsiu kaip pavyks. :) Ačiū labai! :)
Hey! Nuostabiai rašai.:) Per vakarą perskaičiau visus įrašus, kadangi labai užkabina...:)* Tikrai turi gerą iškalba, rodos lyg skaityčiau kompiuterinę knygą, nors idėja manau panaši. Whatever..laukiu nesulaukiu naujų įrašų, tikiu, kad laikui bėgant įgausi vis daugiau patirties ir jie taps vis įdomesni.:) Sėkmės!
Anonime- nerealiai ačiū! Kaip gera ir džiugu girdėti tokias nuomones! Tarp kitko,naujas įrašas manau,kad turėtų pasirodyti rytoj,tad laukti liko ne tiek ir daug! Dar kartą ačiūū :)
Džiugu girdėti.:) Žiūrėk gal paaugusi dar ir knygas rašysi;] Būtų šaunu, nes esi gera ant rašymo. Tikrai. Aišku reikia tobulėti, bet visiškai tobulų nėra..:}
Nežinau,nežinau.. :D To dar tikrai nežinau. O dėl tobulėjimo- žinoma,kad visada visur yra kur tobulėti! Nes tobulų nėra.. :)
Sveika,
štai turi naują skaitytoją! Per kelias dienas perskaičiau tavo įrašus ir man jie labai patiko! Kaip ir aukščiau rašė anonimas- turi talentą rašyti. :) Tavo idėjos geros. Aišku,kaip ir visada,visiems yra kur tobulėti,bet manau,kad kaip tokio amžiaus panelei,tai rašai labai gerai! Sėkmės ir toliau. :)
Tarp kitko,šiandien bus naujasis įrašas?
Sėkmės!
Laura.
Laura- oo sveika prisijungusi prie skaitytojų!! :)) Džiaugiuosi,kad tau patinka ir džiaugiuosi,kad manai,jog turiu talentą rašyti. iš ties gera matyti tokius komentarus! :))
Taip pat ačiū! Man sėkmės tikrai reikėės. O dėl įrašo,planuoju jį parašyti šiandien. :)
Ačiū!
Nepyk kad tai pasakysiu , bet aš privalau.
Tavo įrašai iš tiesų geri ir man jie patinka. :)
Bet , šis įrašas iš tiesų banalus.
Tiesiog , pradžioje jie tik kalbasi , jokio veiksmo , ir vis tie "nesikišk" .
Nežinau ar į tai atsižvelgsi , bet tikiuosi. :)
Kornelija-ačiū už kritiką. :D Nepykstu,tikrai. Suprantu,kad galbūt pradžia banali,na,kai rašiau galbūt neturėjau "jėgų" mintis išreikšti kitaip,bet vis vien ačiū! :) Kritiką- į sveikatą. :D Tokios tik daugiau reikia,kad žinotum KUR ir kaip maždaug tobulėt.
Džiaugiuosi,kad privalėjai ir pasakei ką manai. Be to ačiū, už "tavo įrašai iš tiesų geri". Tai paglosto savimeilę. :D
Rašyti komentarą