Lapkričio 30 diena
-Labas rytas,Mantai,-nusišypsojau vos jam pramerkus akis.
-Kur aš?-dairėsi aplinkui.
-Ten pat,kur ir gulėjau aš. Mini ligoninėje... Kur yra tik viena palata,-nusijuokiau.
-Ai.. Palatoj,-nusistebėjo.
-Taip. Kas yra?-nusistebėjau.
-Ne nieko,-vis dar keistai kalbėjo Mantas.
-Aš tuoj pakviesiu gydytoją,-sunerimau.
-Nereikia,man viskas gerai.
-Ne,Mantai,taip neatrodo..
-Gerai jau.. Pakviesk,-iš veido išraiškos supratau,kad jis pats nesuprato ką pasakė.
-Tuoj. Aš greit,-ir jau po truputį ėjau,bet šį tą išgirdau..
-Tai vadinasi aš Mantas,o čia ligoninė..
-Mantai?-paklausiau.
-Ką?
-Ar man pasigirdo,ar tu sakei,kad tu esi Mantas ir,kad čia pasirodo,jog ligoninė?-netekau žado.
-Tau pasigirdo.
-Mh,-nusisukau ir nuėjau.
Susiradau gydytoją,su kuriuo man tarp kitko buvo labai lengva susikalbėti,kadangi jis mokėjo lietuviškai.. Tiksliau atostogauja, dirba Havajuose šokią tokią "praktiką"..Mano akimis,čia viskas per daug keista.
-Sveiki,čia kas nors yra?-pralindau pro užuolaidas.
Tyla. Niekas nieko neatsakė.
-Ei? Sveiki?-vis dar stengiausi išgirsti balsų.
-Taip,esu. Labas,-pagaliau pasirodė kažkoks senis atėjęs iš lauko,-kuo galėčiau padėt?-sušilęs pasikrapštė galvą.
-Prisimenat na tą,vaikiną kur sumušė. Mantą..
-O taip,kas jo nežino. Jis gi mano sūnėnas. Tai kas jam čia dabar?
-O,-kiek nustebau,-negalvojau,kad jis jūsų sūnėnas. Na,jis man įtartinas,elgiasi keistai.. Gal galit pasižiūrėti kas jam yra?
-Sakai keistai,-ir vėl pasikrapštė galvą,-einu pasižiūrėti.
Jo dėdė sparčiu žingsniu ėjo prie vadinamos ligoninės,o aš kai pasiuntinė ėjau iš paskos. Štai,pagaliau priėjome prie jo mini palatos.. Mantas atrodė tragiškai. Negana to,kad jis buvo sumuštas ir su mėlynėmis jo veido išraiška buvo stebinančiai baugi.
-Ei Mantai,-papurtė galvą jo dėdė,-atsipeikėk.
Mantas papurtė galvą ir nužvelgė savo dėdę lyg nesuprasdamas kas čia prieš jį per asilas stovi.
-Kas tu toks?-paklausė.
-Aš juk tavo dėdė,Aleksas,-nustebo.
-Kas jam?-pasiteiravau.
-Nežinau.. Man rodos..
-Kas? Kas jam?-vis nerimavau.
-Man atrodo,jis neteko atminties.. Jam juk labai stipriai sutrenkė galvą.
-Negali būt.!!!
-Manau.. Bet aš to.. Tiksliai negaliu pasakyt,-pasitaisė akinius,-tau reikia kuo greičiau vykti į Lietuvą ir nuvežti jį pas gydytojus.
-Bet kaip? Kaip aš dabar gausiu bilietus?
-Aš turiu nuosavą lėktuvą,taip pat čia yra lakūnas kuris nuskraidins. Eik dėkis daiktus,aš tuoj pranešiu jam,kad ruoštųsi skrydžiui ir paruošiu Mantą kelionei.
-Gerai,tuoj.
Aš greit nubėgau į savo namuką,pasiėmiau daiktus,viską ką vežiausi ir prisiminiau,kad čia važiavau su Bartu,net nenutuokdama,kas čia įvyks.. Prisiminiau Barto žodžius kaip tave myliu ir kitus.. Iki tų įvykių buvo gera..
-Labas,-tarpdury stoviniuodamas pratarė Bartas.
-Traukis,-piktai tariau.
-Pala,pala.. Kur ruošiesi?-ant piršto sukinėdamas raktus paklausė.
-Ne tavo reikalas. Traukis,-nudelbiau į jį piktą žvilgsnį.
-Kur skubi? Kaip Mantulis?-įtartinai kalbėjo.
-Jis puikiai,o dabar praleisk.
-Ne. Pasakyk kur važiuoji ir duok bučkį.
-Važiuoju toli nuo čia,-atėjau prie jo ir apsimečiau kad pabučiuosiu,bet iš visų jėgų jam trenkiau į veidą.
Jis man sugriebė už rankos ir tarė:
-Dar nepasimokei?
-Pasakiau traukis!-bandžiau išsilaisvinti iš jo jėgos.
Jis mane paleido. Kas buvo keisčiausia vos pasakius tai paleido ir pasitraukė nuo durų.
-Eik. Perduok savo tėveliams ir Mantukui linkėjimus,-nusišypsojo.
-Tiek mano tėvams,tiek Mantui jų iš tavęs NEREIKIA.-atsikirtau,- o dabar sudie,Bartai,-kaip keista,bet geranoriškai ištariau.
-Važiuok tik tai.. Be to žinok,kad ir kur tu bebūtum,vistiek tave rasiu.
-Tai aišku,kad rasi,juk tu žudikas,o jiems sužinoti aukos gyvenamąją vietą kurią ir taip žinai nėra problemų.
-O taip.. Sėkmės kelionėj,Mažyt,-nusiuntė man oro bučinį.
-Iš tavęs sėkmės man nereikia.
-O norėjau su tavim gražiai,-ir vėl pagriebė mane už rankos ir stipriai laikė.
-Paleisk,neturiu laiko su psichais kalbėtis.
Paleido. Pasiėmiau lagaminus ir išėjau pro duris.
-Geros kelionės!-lyg kažką suplanavęs pasakė jis,-myliu tave labai,-nusijuokė.
-Bla bla bla,-surėkiau ir išėjau.
-Na tai kur Mantas?-paklausiau Alekso.
-Jis jau lėktuve.
-Puiku,-nešiau lagaminus į lėktuvą.
-Sėkmės. Kai nuvyksit, iš Manto telefono parašyk man. Būtinai.
-Žinoma. Būtinai.-šyptelėjau,-ačiū jums už lėktuvą! Be to jeigu bus kokių žinių apie Bartą,jei jis išvyks ar ką,praneškit būtinai. Gerai?
-Gerai. Na,o dabar skrisk,kol nepradėjo temti. Greičiau nuvyksit.
-Ach.. Gaila,kad atostogos,kurios maniau,kad bus puikios baigėsi taip..
-Tai jau taip,-suaimanavo,-bet neliūdėk,viskas bus gerai. Svarbiausia,kad jūs gyvi!
-Taip. Na,o dabar bėgu,nes išskris be manęs,-nusijuokiau.
Aleksas,kaip koks senelis mane apkabino.. Šiltai šiltai.
-Viso geriausio! Tikiuosi,kad dar kada nors išvysiu jūsų veidą,-nusišypsojau ir pamojavau.
-Aš taip pat,-nusišypsojo,-viso!
Įsėdau į lėktuvą.
-Viskas bus gerai,Mantai,aš tikiu,-pabučiavau jį į kaktą.
Edita.
-Tau pasigirdo.
-Mh,-nusisukau ir nuėjau.
Susiradau gydytoją,su kuriuo man tarp kitko buvo labai lengva susikalbėti,kadangi jis mokėjo lietuviškai.. Tiksliau atostogauja, dirba Havajuose šokią tokią "praktiką"..Mano akimis,čia viskas per daug keista.
-Sveiki,čia kas nors yra?-pralindau pro užuolaidas.
Tyla. Niekas nieko neatsakė.
-Ei? Sveiki?-vis dar stengiausi išgirsti balsų.
-Taip,esu. Labas,-pagaliau pasirodė kažkoks senis atėjęs iš lauko,-kuo galėčiau padėt?-sušilęs pasikrapštė galvą.
-Prisimenat na tą,vaikiną kur sumušė. Mantą..
-O taip,kas jo nežino. Jis gi mano sūnėnas. Tai kas jam čia dabar?
-O,-kiek nustebau,-negalvojau,kad jis jūsų sūnėnas. Na,jis man įtartinas,elgiasi keistai.. Gal galit pasižiūrėti kas jam yra?
-Sakai keistai,-ir vėl pasikrapštė galvą,-einu pasižiūrėti.
Jo dėdė sparčiu žingsniu ėjo prie vadinamos ligoninės,o aš kai pasiuntinė ėjau iš paskos. Štai,pagaliau priėjome prie jo mini palatos.. Mantas atrodė tragiškai. Negana to,kad jis buvo sumuštas ir su mėlynėmis jo veido išraiška buvo stebinančiai baugi.
-Ei Mantai,-papurtė galvą jo dėdė,-atsipeikėk.
Mantas papurtė galvą ir nužvelgė savo dėdę lyg nesuprasdamas kas čia prieš jį per asilas stovi.
-Kas tu toks?-paklausė.
-Aš juk tavo dėdė,Aleksas,-nustebo.
-Kas jam?-pasiteiravau.
-Nežinau.. Man rodos..
-Kas? Kas jam?-vis nerimavau.
-Man atrodo,jis neteko atminties.. Jam juk labai stipriai sutrenkė galvą.
-Negali būt.!!!
-Manau.. Bet aš to.. Tiksliai negaliu pasakyt,-pasitaisė akinius,-tau reikia kuo greičiau vykti į Lietuvą ir nuvežti jį pas gydytojus.
-Bet kaip? Kaip aš dabar gausiu bilietus?
-Aš turiu nuosavą lėktuvą,taip pat čia yra lakūnas kuris nuskraidins. Eik dėkis daiktus,aš tuoj pranešiu jam,kad ruoštųsi skrydžiui ir paruošiu Mantą kelionei.
-Gerai,tuoj.
Aš greit nubėgau į savo namuką,pasiėmiau daiktus,viską ką vežiausi ir prisiminiau,kad čia važiavau su Bartu,net nenutuokdama,kas čia įvyks.. Prisiminiau Barto žodžius kaip tave myliu ir kitus.. Iki tų įvykių buvo gera..
-Labas,-tarpdury stoviniuodamas pratarė Bartas.
-Traukis,-piktai tariau.
-Pala,pala.. Kur ruošiesi?-ant piršto sukinėdamas raktus paklausė.
-Ne tavo reikalas. Traukis,-nudelbiau į jį piktą žvilgsnį.
-Kur skubi? Kaip Mantulis?-įtartinai kalbėjo.
-Jis puikiai,o dabar praleisk.
-Ne. Pasakyk kur važiuoji ir duok bučkį.
-Važiuoju toli nuo čia,-atėjau prie jo ir apsimečiau kad pabučiuosiu,bet iš visų jėgų jam trenkiau į veidą.
Jis man sugriebė už rankos ir tarė:
-Dar nepasimokei?
-Pasakiau traukis!-bandžiau išsilaisvinti iš jo jėgos.
Jis mane paleido. Kas buvo keisčiausia vos pasakius tai paleido ir pasitraukė nuo durų.
-Eik. Perduok savo tėveliams ir Mantukui linkėjimus,-nusišypsojo.
-Tiek mano tėvams,tiek Mantui jų iš tavęs NEREIKIA.-atsikirtau,- o dabar sudie,Bartai,-kaip keista,bet geranoriškai ištariau.
-Važiuok tik tai.. Be to žinok,kad ir kur tu bebūtum,vistiek tave rasiu.
-Tai aišku,kad rasi,juk tu žudikas,o jiems sužinoti aukos gyvenamąją vietą kurią ir taip žinai nėra problemų.
-O taip.. Sėkmės kelionėj,Mažyt,-nusiuntė man oro bučinį.
-Iš tavęs sėkmės man nereikia.
-O norėjau su tavim gražiai,-ir vėl pagriebė mane už rankos ir stipriai laikė.
-Paleisk,neturiu laiko su psichais kalbėtis.
Paleido. Pasiėmiau lagaminus ir išėjau pro duris.
-Geros kelionės!-lyg kažką suplanavęs pasakė jis,-myliu tave labai,-nusijuokė.
-Bla bla bla,-surėkiau ir išėjau.
-Na tai kur Mantas?-paklausiau Alekso.
-Jis jau lėktuve.
-Puiku,-nešiau lagaminus į lėktuvą.
-Sėkmės. Kai nuvyksit, iš Manto telefono parašyk man. Būtinai.
-Žinoma. Būtinai.-šyptelėjau,-ačiū jums už lėktuvą! Be to jeigu bus kokių žinių apie Bartą,jei jis išvyks ar ką,praneškit būtinai. Gerai?
-Gerai. Na,o dabar skrisk,kol nepradėjo temti. Greičiau nuvyksit.
-Ach.. Gaila,kad atostogos,kurios maniau,kad bus puikios baigėsi taip..
-Tai jau taip,-suaimanavo,-bet neliūdėk,viskas bus gerai. Svarbiausia,kad jūs gyvi!
-Taip. Na,o dabar bėgu,nes išskris be manęs,-nusijuokiau.
Aleksas,kaip koks senelis mane apkabino.. Šiltai šiltai.
-Viso geriausio! Tikiuosi,kad dar kada nors išvysiu jūsų veidą,-nusišypsojau ir pamojavau.
-Aš taip pat,-nusišypsojo,-viso!
Įsėdau į lėktuvą.
-Viskas bus gerai,Mantai,aš tikiu,-pabučiavau jį į kaktą.
Edita.
25 komentarai:
sis irasas man irgi patiko. Nors veiksmo mazai,bet mazdaug suprantu,kad ateityje bus kazkas idomaus vien del to,kad Mantas kaip supratau neteko atminties. :)
Geras įrašas c;
Būsiu nauja skaitytoja :D Perskaičiau viską ir galiu pasakyt , mergyt tu tikrai talentinga! ;D Istorija intriguojanti bei įtraukianti. Nu žodžiu neišsiplėsiu laukiu naujos dalies :)
Įdomu, perskaičiau visus tavo įrašus per dvi dienas ir laukiu tęsinio :)
Urte- labai ačiūū! Žinau,veiksmo beveik nėra,jo mažai,tačiau ne visi įrašai turi būti su OHO kiek veiksmo. :D Visko reikia :)
Killer Meow- džiugu. ;p
Nora- heh! Sveika ;p Džiaugiuosi,kad taip manai! Gera,tarp skaitytojų išvyst naujus veidus kurie skaito mano nesąmones.. :D Laukiam naujos dalies,laukiam. Gal rytoj,o gal netyčia ir šiandien ją įkelsiu. :D
Grafke- džiaugiuosi,kad turiu dar vieną naują skaitytoją! :p puiku matyti naujus veidus. Būtent jie ir skatina mintis,skatina rašyti naujus įrašus. ;p Ačiūū :)
Labai labai labai patiko. Laukiu tesinio ;]
Velniškai patiko! Rašai perfect!!
Blemba,man patinka!!! :))* Šaunuolė tu,Monika:*
Patiko :D
Vesta- labai malonu. :p
Laurita- velniškai ačiūū! :)
Domante- džiaugiuosi ir ačiū :)*
Vike- džiugu. :)
Vienas žodis - WOW . : p
Antras žodis- ačiū:*
tau vertetu isleistiknyga sita istorija tokia istraukinati nu nzn.nerelu.bravisimo
Me...-labai ačiū! Gera girdėti tokius žodžiuss.:pp
Supaaah! ^^
Saaaauunuole! :)*
Patiko laukiu kito :)
NER UZ KA TU TIKRAI TALENGINGA;D
Sveika. :)
Štai dar viena nauja skaitytoja! Iš ties,perskaičiau tavo visus įrašus ir man jie labai patiko. :) Turbūt viena iš tų įdomesnių. :)
Šis įrašas nebuvo prastas,jis tikrai geras. Kaip sakei - reikia visokių. Tad sėkmės tau ir toliau!
Justė. :)
Anonimiškas- ačiūūūū ;p
Laura- aww! Stengiausi. ;)p*
Best of the best- dėkuii ;p
Me...-malonu girdėti. :))
Juste- sveika! Džiaugiuosi,kad prisijungei prie naujų skaitytojų ir taip pat džiaugiuosi,kad tau ši istorija patinka! Būtent, įrašų reikia visokių,kad pavyktų paįvairint. O kai vienas per tą patį,veiksmas veiksmas veiksmas arba beveiksmiai įrašai neįdomu. Tiesiog reikia pamaišyt. :))
Tikiuosi,kad sutiksiu tave ir kitų įrašų komentaruose! :)
patiko. kada naujas?
Ryt arba ketvirtadienį,nes rytoj man reikės užklasiniui ruoštis.
monika tavo yrasai uzkreciantis perkaiciau juos pentadeini ir nuo dbar laukiu nesualaukiu istorijos tesinio.
tai pat usikreciau istoriju skiatimo manije gal net pati bandysiu rasyti:d
taip saknt man pasidare history reading ever;d
:DD Fainai. :}
http://eekshop.com
* What does aspect mean to explore let you light and portable shine?
Look at any singer,look at any dvd star, business person engaged in your there passion, an astronaut, and your family not only can they schedulae an appoitment with an all in one shining light and portable This is because one of the reasons some of these it is certainly plausible are called stars, because they are stars. Stars are a little as though suns because they shine white - colored and they bring something using the to understand more about going to be the place in the world.
Rašyti komentarą