2011 m. lapkričio 26 d., šeštadienis

3 įrašas

Lapkričio 25

Manau,kad pirmą kartą gyvenime prabudau ankščiau negu suskambėjo žadintuvas. Atsikėliau ir pusę nakties pražliumbiau. Tiesą pasakius net nežinau dėl ko? Juk mes neišsiskyrėm,bet.. Tai buvo ta diena,kurios laukiau jau seniai ir kurią jis nustūmė arba kitaip pasakius nukėlė į kitą dieną. 
-Egle,kelkis,-pradėjau ją judinti.
-Aš nemiegu.
-Gerai,-vos tiek ištarusi nuėjau pasikloti lovos.
-Palauk,-pasakė man Eglė.
-Ko?-šaltai atkirtau.
-Kas tau?-pasiteiravo.
-Papasakosiu vėliau,dabar tam nėra nuotaikos.

Šiandien man kaip niekada buvo velniškai liūdna. Išėjusi iš kambario ir nepasižiūrėjusi į telefoną dėl vieno dalyko apsidžiaugiau. Mama man paruošė arbatą ir pusryčius,susiruošė eiti į darbo biržą. Tėtis dar miega,bet tikiuosi jis šiandien dieną praleis naudingai..
-Labas rytas,Edita,-nusišypsojo mama,-paruošiau tau pusryčius.
-Labas,mama-nusišypsojau,-to jau seniai laukiau.

Pastebėjau,kad mama kiek susigėdo. Aišku aš to ir norėjau. O pusryčiai iš ties buvo skanūs. Arbata visai kitokia nei darau aš,kažin kaip mama taip moka? Jeigu aš taip mokėčiau.. Ai šiaip jokio įdomumo iš to nebūtų manau. Gerdama arbatą viską apmąsčiau ir supratau tik vieną dalyką. Tą kurį šiandien iš manęs išgirs Mantas.. manau,aš ant jo nebepykstu.. Jis man nepasakė kokia tai buvo priežastis,galbūt tai buvo svarbiau nei tai.. Kažkas susiję su šeima?
-Ar skanu?-nutraukė mano mintis mama.
-Taip,labai,-nusišypsojau,-ačiū.
-Nėra už ką!- nusijuokė. Mamos juokas man visada patikdavo,nes jis visada pilnas energijos.
-Yra.
-Ir už ką?
-Už tai,kad bent jau dabar atrodo,jog tu pasikeitei.
-Už tai ačiū tau.

Aš neištariau nieko. Tiesiog pasijaučiau lyg neturiu ką sakyti ir neturiu balso.. Lyg kažkas atėmė kalbos dovaną,bet į tai nereikia kreipti labai daug dėmesio,kadangi tai man atsitinka pakankamai dažnai,kai.. Kažkas atsitinka! Turbūt šį kartą ne dėl to,nes visiems viskas gerai manau.
-Edita,eime gal jau kartu į mokyklą,ar eisi viena?
-Ne. Eisiu su tavimi,-nusišypsojau.
-Tai gerai.
-Iki mama!-apkabino ją Eglė.
-Atee!-lyg su šiek tiek geresne nuotaika ištariau ir pakštelėjau.

Kartu su sese išėjome į lauką,pasirodo lijo,tad visą kelią deja,bet teko eiti su skėčiais. Tiesą pasakius man ši atmosfera patiko,priešingai nei Eglei.
-ko tyli?-paklausiau.
-Bijau,tau ką nors pasakyti,-atsigręžusi pratarė ji.
-Kodėl?
-Tu vakar sakei,kad dingčiau.
-Ar aš? Tikrai ne!
-Edita,nereikia..
-Blem,Egle,nepyk gi.. Man vakar sunkus laikas buvo.
-O man dar sunkesnis,nes mes sutariam puikiai,o tu man nenori nieko papasakot.
-Gerai,jei tave tai domina- vakar turėjau eiti su Mantu praleisti vakarą,nes praėjo metai kaip mes draugaujam,o jis parašė,kad negalės. Būtent dėl to.
-Suprantamas jausmas,-šaltai atsakė.
-Dar pyksti?-pasiteiravau.
-Ne.

Kol priėjome mokyklą,tarp mūsų ryšys pokalbiui nesimezgė. Galiausiai Eglė man pratarė-
-Sėkmės tau,o aš einu.
-Ačiū tau taip pat.-kaip niekada bejausmiškai atsakiau.

Vos nuėjus Eglei,prie manęs atslinko Adrija.
-O,Edita,labas,-pašaipiu balsu išlemeno.
-Ko tu nori?
-Kaip vakar vakaras su Mantu?-lyg kažką sugalvojusi paklausė.
-Jo nebuvo.
-Ai taip,kaip jis galėjo būti,kai Mantas buvo pas mane?-pasišaipė.
-Jis negalėtų.
-Jis galėjo. Ir miegojo pas mane,kartu,vienoje lovoje. Ką manai?-pradėjo pasakot.
-Nemeluok!!-įniršusi tariau.
-Nemeluoju. Buvo taip romantiška..-toliau sakė savo.
-TYLĖK!-pradėjau šaukti bei trenkiau jai, ir prieš eidama į pamoką,nes jau suskambėjo skambutis pratariau,-mes dar pakalbėsim po pamokų.
-Būtinai,galėsime kartu su Mantu,-nusijuokė.- O už tą antausį tu atsiimsi.
-Pažiūrėsim,-tai pasakius tiek aš tiek ji nuėjome į skirtingas puses.

2011 m. lapkričio 25 d., penktadienis

2 įrašas

Lapkričio 24 (tęsinys)

Išgirdau kažką barantis,todėl pramerkiau akis ir prabudau. Pirma mintis buvo kiek valandų. Pasižiūrėjau. 13:25. Sesei dabar šešta pamoka.. O jai šiandien septynios,tad dar prieš grįžtant turiu pakankamai laiko pasikalbėti su tėvais..Ir vis daugiau tai padaryti mane skatina tas barnis virtuvėje,kuris dar nesibaigė.
-BAIKIT!-įpykusi sušaukiau.
-Edita,nesikišk,-piktai atrėžė mama,- Viktorai,ar tu nesupranti,kad tu privalai susirasti darbą?-ir toliau tęsė savo kvailą barnį mama.
-Ne,aš privalau įsikišt,nes jūs nesuvokiat ką darot,-stengiausi pavaidinti protingą,-gal galit nutilti ir paklausyti manęs?
-Tau čia atėjus,jei nepastebėjai neištariau nė žodžio,- kiek grubiai atkirto tėvas.
-Pastebėjau,-nusijuokiau,- bet dabar noriu rimtai.
-Ko nori?-vis dar nenurimusi su manimi labai šaltai bendravo mama.
-Pirmiausia,pirmas klausimas nuo kurio prasidės tai ko man reikia. Jūs blaivūs?
-Taip,-visiškai ramiai tarė mama.
-Manau,-nepatikimai išlemeno tėtis.
-Tai gerai. Dabar klausykit ką noriu jums pasakyti. Nustokit gerti. Pirmiausia aš per jauna greitai netekti tėvų,antra man gėda kam nors pasakyti kai paklausia kuo dirba mano tėvai. Jie nedirba,jie geria už mano ir sesers uždirbtus pinigus,kai vykstam ten toli. Galiausiai aš noriu,kad jūs būtumėt normalūs,nes nuo šio dvokiančio kvapo mane ir Eglę pykina. Tai gal pagaliau susimąstykit? Tai dėl pačių jūsų.
-Edita,tai mūsų gyvenimas,- pratarė tėvas.
-Jūsų,bet ar aš jūsų gyvenime nesu ir negalit bent kartą manęs paklausyt?
-Galim,-beviltiškai atsakė tėvas.
-O tu mama,ar gali be alkoholio? Juk buvot nuostabūs,normalūs žmonės..-su apmaudu išlemenau.
-Nežinau.
-O jeigu tau liepčiau rinktis alkoholį arba mane,ką rinktumeisi?
-Žinoma tave!
-Tai dabar pasirink mane ir panaikink iš savo gyvenimo šį dalyką. Nesakau,kad tu negali išgerti per šventes,bet ne kiekvieną dieną po dideles dozes.
-Žinau,žinau,-kiek susigėdęs prašneko tėtis.
-Todėl pagalvokit ką sakiau ir susitvarkykit kambarį!! Baisu ten net užeiti,-patariau.- O po visų tvarkymųsi pailsėkit,išsimaudykit,galbūt vakare nueikite pasivaikščioti,arba praleiskite vakarą prie televizoriaus,rytoj pasiieškokit darbo ir pamirškit ir ištrinkit iš savo gyvenimo ALKOHOLĮ. Sutarta?-su šioka tokia šypsena lūpų kampučiuose užbaigiau šį reikalą.
-Žinai,didžiuojuosi tavimi,- manyčiau,kad visai ne į temą pasakė tėtis,-tu vienintelis žmogus kuris bandė mums padėti.
-Bando,-pataisiau.
-Taip,atleisk.
-Nepykstu. Be to,manęs tai padaryti prašė sesuo. Ji manė,kad jūs jos nepaklausysite,o kadangi aš kiek stipresnio charakterio nei ji,tai išpildžiau jos norą.
-Suprantama,bet kodėl ji mano,kad mes jos būtume nepaklausę?
-nežinau,klauskit jos. O aš einu,turiu susiruošti vakarui.
-O kas bus?-pasidomėjo tėtis,kai tarp kitko,mama sėdėjo susimąsčiusi.
-Tėti,nejau nežinai?
-Žinau,tik neprisimenu,-nusijuokė. Tarp kitko,tėtis turi gerą humoro jausmą,tai man jame be galo patinka.
- Ai tėti,vėliau. Bėgu ruoštis,-nusišypsojau.
-Gerai jau,eik,-nuoširdžiai pratarė šis.

Išėjusi iš svetainės apsidžiaugiau,kad su tėvais be jokių barnių ir žinoma sklandžiai pavyko pasikalbėti dėl jų ydos. Ir tikiuosi,kad dabar viskas pasikeis. Be to visiškai nepastebėjau,kaip prie durų jau laukė sesuo,bet negalėjau jų atidaryti,nes dariausi manikiūrą,bet kaip pamačiau,sesę įleido mama.
-Labutis!-gan geros nuotaikos sučiauškė Eglė.
-Sveikutė,-nusijuokiau.
-Ką čia dirbi?-lyg iš reikalo paklausė.
-Tai ką matai.
-Ai nu.
-Gerai netrukdyk,ok?-ištariau,-aš kiek užsiėmus.
-Gerai juk,einu daryt pamokas.

Ir ji nepastebimai greitai išėjo iš mano kambario,o kol išsirinkau suknelę,batelius,švarkelį,pasidariau šiokią tokią šukuoseną (tiksliau išsilyginau plaukus) ir kaip sakoma užsikabinau ant tos kaspinėlių mados- įsisegiau ir jį.. Jau susiruošiau eiti,bet telefone radau žinutę nuo Manto-
“Mažut,nepyk,bet pamiršk šiandien vakarą. Pamiršk,kas turėjo būt. Šiandien aš negaliu,nepyk. Rytoj.:*"

"WTF"? Pirma mintis šovusi į galvą. Tiek ruošiausi ir viskas buvo dėl jo.
Pirmą kartą pajaučiau tą skonį,kai tavo pastangos veltui,kai tave įskaudina.. Prapliupau ašaromis.

Edita.

2011 m. lapkričio 24 d., ketvirtadienis

1 įrašas

Lapkričio 24 
Mieguistas ir neblaivus rytas.
DŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽ.
-Egle!!-išgirdusi žadintuvo garsą surėkiau,- juk sakiau išjunk žadintuvą! Šiandien į mokyklą neisiu,jau sakiau vakar,po galais!
-Ką?-lyg nieko nesupratusi tarė ši,- kas yra?
-Kas yra? Aš bandžiau miegoti,bet tas prakeiktas prietaisas,kurį tarp kitko tuoj trenksiu į sieną,nes jis vis dar skamba mane pažadino,štai kas yra,-pikta prašnekau.
-Gerai,gerai,pakentėk.
Ištarusi šiuos žodžius,Eglė išropojo iš lovos,išjungė žadintuvą ir nuėjo ruoštis į mokyklą. Tiesa,šiandien mano sesei teks eiti vienai,nes aš visiškai neišsimiegojusi. Visgi miegoti nuėjau prieš 6valandą,nes reikėjo paruošti įvairius plakatus apie ekologiją ir panašiai,taip pat perskaityti knygą kurią rytoj pristatinėsim. Toks mano nuobodus gyvenimas. Keliesi- eini su sese į mokyklą- grįžti namo- namų darbai- ir likęs laikas,- laisvalaikis. Bet tai po galais kaip noriu miegot!
-Edita,aš einu,-atėjusi į kambarį pakštelėjo man į skruostą Eglė.
-Gerai. Sėkmės,sesut! Jei kas nors manęs teirausis,žinai ką sakyti,-meiliai nusijuokiau.
-O taip,kaip gi nežinosi,-nusijuokė.- Lekiu! Išsimiegok.
-Būtinai. Sėkmės!- pratariau.
Tiesa,tas noras miegoti jau pranyko,per tą kvailą žadintuvą. Bet vis tiek nesiruošiu eiti į mokyklą,aš galiu neeiti,be to reikia pasikalbėti su tėvais,priversti juos ką nors daryti,kad nebegertų. Kaip beviltiška matyti,kai kur tik statai koją,visur trakšt... stiklo treškėjimo garsas. Net baugu pasidaro.

Šiaip ne taip išlipusi iš lovos ją gražiai sutvarkiau,pasiruošiau miegoti toliau,bet man buvo šalta,tad nusprendžiau išsivirti arbatos. Turbūt manote,kad gyvenu lūšnoje? Tikrai ne. Gyvename gražiame name.. Mano tėvai alkoholikais patapo pakankamai neseniai, man kaip jie sako- tada mes atsipalaiduojam ir viską pamirštam. Tad džiaugiuosi bent tiek,kad namai padorūs,nors dalis jų netvarkingi.. Tiksliau tėvų miegamajame. Na,bet tebūnie,aš su jais pasiryžusi labai rimtai pasikalbėti. Tik nežinau ar man pavyks blaiviai mąstyti. ~
Pasidariau arbatos. Tik vietoj cukraus įsidėjau druskos,tad teko pasidaryti arbatą iš naujo. Iš antro karto pavyko tikrai skani arbata. Įsijungiau kompiuterį,nusprendžiau pažiūrėti,ar kas nors man neparašė nieko į facebook'ą,kodėl nesu mokykloje ir panašiai. Ogi, Mantas jau sužinojo.Ir pirmasis parašė žinutę-
"Labas rytas,gražuole! Tai kur gi tu dingai,ko neėjai šiandien į mokyklą? Myliu,bučkis.
Mantas"
Po galais,kaip aš jį myliu! Jis toks perfect vaikinas. Džiaugiuosi,kad jis yra su manimi ir aš visiškai nenoriu jo prarasti. Tiesa iš kur jis sužinojo,kad šiandien aš ne mokykloje? Turbūt ta ilgaliežuvė Tėja,kuri viską visiem parašo pranešė. Ach,kaip man ją nutildyt.. Tarp kitko,šiandien nėjau į mokyklą ne vien dėl to,kad esu visiškai neišsimiegojusi,bet būtent dėl to,kad šiandien.. Bet todėl,kad šiandien man svarbi diena. Šiandien man ir Mantui metai,kaip mes draugaujame! Ir aš jį vis labiau myliu,nepaisant to,kad turiu baimę,jog kada nors aš jam būsiu per prasta ir jis mane paliks. Šiandien vakaras restorane. Kaip romantiška. 
Ei,nepastebėjau kaip bepasakodama savo gyvenimą išgėriau arbatą! Einu prigulti,o kai pabusiu teks pradėti pokalbį su tėvais.

Labanaktis! (nors dabar vis dar rytas,9 valandos ryto,bet vis tiek. Labos!)

Edita.