12 įrašas

lapkričio 28 diena (tęsinys)

-Tai?-kiek su virpesiu balse paklausiau.

-Nesijaudink,jis ne Havajuose,-nusišypsojo Egle.

-Tu rimtai?-nudžiugau.

-Visiškai.

Dabar man kelionė pasidarė visai nesvarbi,kuo greičiau norėjau ten nuvykti,nes žinojau,jog ten nėra Manto ir dėl to buvau labai laiminga. Nebent mane Eglė apgavo? Bet ne,nemanau.. Jai iš to tikrai nėra prasmės. Tad įsijungiau ausinuką iš naujo,kadangi tol kol iš jos pešiau atsakymą (nors tai nebuvo labai sunku) jis išsijungė.. Ir vėl ta daina kuri man primena Mantą,laiką,kai buvom kartu. Perjungiau. Nuėjau į visą sąrašą ir ištryniau ją taip,kaip jis jau irgi ištrintas iš mano gyvenimo. Na,bet pamiršusi tai toliau įsijaučiau į muziką. O ji man tikrai patinka,visada pradžiugina kai nėra nuotaikos.

-Ei,-bakstelėjo man į nugarą už manęs sėdintis Bartas.

-Na?-nusiėmiau ausines.

-Myliu tave,-žiūrėdamas man tiesiai į akis ištarė.

Aš neturėjau ką pasakyti,tik..

-Aš tave irgi,-ir priartėjusi pabučiavau jį.

-Gera tai iš tavęs girdėti,Edita,-nusišypsojo.

-Tai aš manau,-nusijuokiau,-Mantui tai sakydavau,bet nejaučiau jam meilės.. Nejaučiau jam tokios meilės kurią jaučiu tau.

-Miela,-nusijuokė,-normaliai pasikalbėsim ir visą kitą kai nuvyksim,gerai?-nusijuokė.

-Žinoma,-atsakiau jam tuo pačiu,- o dabar aš truputį numigsiu,noriu miego..

-Gerai. Aš taip pat,-nusišypsojo.

Vienas. Du. Trys. Aš jau miegu. Ir iš karto sapnas.. Sapnas kuriame regiu save,Bartą ir Mantą. Ir man reikia pasirinkti vieną iš jų. Ir kas keisčiausia,vieta kur renkuosi yra Havajai. Dabar manyje ir vėl užsidegė ta liepsnelė. Liepsnelė,kuri kužda,kad Havajuose kažkas bus. Kažkas negero ir netikėto.. Pabudau ir krūptelėjau.

-Kas yra?-paklausė šone sėdinti Eglė.

-Ne,nieko..

-Kažką sapnavai?-vartydama žurnalą paklausė.

-Taip..

-Papasakok ką,-kiek sunerimusi užmetė akį į mane Eglė.

-Sapnavau,kad turėjau rinkis Mantą arba Bartą ir,kad tas pasirinkimas turėjo būti Havajuose..

-Ah,-sunerimo Eglė.

-Kas? Tu kažką man pasakei neteisingo?-sunerimau.

-Pasirodo,sapnai viską pasako.

-Ką? Ką tu turi galvoje tai sakydama?

-Na..

-EGLE,-piktai pasižiūrėjau.

-Gerai,baik. Mantas ten.

-Kur ten?

-Havajuose,kur kur.-atrėžė.

Nebeturėjau ką pasakyti. Aš jį norėjau pamiršti,daugiau nebepamatyti,o dabar.. Visą savaitę ten..

-Jis ten vienas?-paklausiau.

-Ne.

-O dieve.. Kodėl tu man to nepasakei iš karto?-piktai atšoviau.

-Negalėjau. Aš..

-Tu?

-Daugiau tau nieko nesakysiu.

Ji toliau skaitė žurnalą ir ignoravo mane. O man buvo negera,nes žinojau,jog ir vėl ten susidursiu su juo.. Bet,kad ir kas benutiktų.. Bartas turės mane apsaugoti. Nemanau,kad jis leis,kad man kažkas kažką padarytų.. Ir juolabiau Mantas.

* * *

-Kelkis,jau leidžiamės,-šaltai mane žadino sesuo.

Nieko jai neatsakiau,tik piktai nužvelgiau ją. Išlipome iš lėktuvo,pasiėmėme daiktus ir tęsėme kelionę toliau. Priekyje sėdėjo Eglė,o vairavo Lauris. Gale su manimi sėdėjo Bartas ir glostė man galvą,plaukus kai buvau atsirėmusi į jį. Jis matė,kad man kažkas yra,tačiau kai pamėgino paklausti,atsakymo jis nesulaukė. Aš tiesiog kaip praradusi kalbos dovaną ramiai ir paprastai ilsėjausi. Atsirėmusi į mylimo žmogaus petį,kuris glostė plaukus ir bučiavo mane. Tai buvo bent šis tas,kuris man bent kiek pakėlė nuotaiką..

-Atvažiavom!-sušuko Lauris.

Eglė greitai išlipo iš mašinos. Lauris taip pat. Ji pribėgo prie jo,stipriai apsikabino,jie pasibučiavo. Ji atrodė laiminga. Bartas taip pat išlipo,tad metas ir man. Metas blogą nuotaiką palikti mašinoje. Aš priėjau prie Barto. Šone pastebėjau kažką panašaus į Mantą. Pasidarė negera,bet to neparodžiau.

-Nepyk,-apsikabinusi kuždėjau jam į ausį.

-Nepykstu,-pažvelgė jis į mane.

-Nagi,pabučiuok mane,-prašiau jo.

Aišku,jis nesipriešino,bet nesuprato dėl ko. Bet jam tai patiko. Aš jį perpratau,kad jam patinka, kai jos kas nors ko nors prašo. Vaikinai nuėjo išiminėti iš bagažinės daiktus. Nešė juos į namuką kuris yra prie jūros.

-Jūs jį nuomuojatės? - paklausiau Barto ir Laurio vienu metu.

-Ne. Jis mano,-nusišypsojo Bartas.

-O kieno tas prie jūsų?

-Irgi lietuvių.

-Pažįsti juos?-paklausiau.

-Ne. Bet tą vaikiną iš matymo žinau.

Vaikiną.. Tai dar kartą įrodo,kad čia yra Mantas,bet galbūt čia bent ne jo namas? Tikiuosi.

-O nauji kaimynai,-iš šalia esančio namuko išėjęs pasisveikint pasakė tobulo kūno savininkas,-sveiki visi,aš Mantas,-piktdžiugiškai nusišypsojo ir pažvelgė į mane.

Asilas!