11 įrašas

Lapkričio 28 diena

Rytas. Šiandien pabudau kaip niekada lengvai,bet su šiokia tokia baime viduje. Kažkas lyg gniaužė kvapą ir stengėsi įvaryti man baimę dėl dviejų dalykų. Pirmasis dėl to,kad bijau skrydžio,o antrasis,kad visą tą savaitę,kol būsiu Havajuose nuotaiką man sugadins,kad ten bus Mantas. Na,bet nepaisant to ėjau ruoštis. Išsiploviau galvą,išsidžiovinau,pasišukavau. Pasidažiau blakstienas. Apsirengiau ir ėjau virtis arbatos,pasidariau keletą sumuštinių. Kas keisčiausia,sesė dar miega,arba ji tyliai ruošiasi?

-Haha!- iš šono iššoko Eglė.

-Ei,tu mane išgąsdinai,-nusijuokiau.

-Nepyyk,-laiminga nutęsė y raidę ši,-jau pasiruošusi tu?

-Taip. Teliko papusryčiauti,pasiimti lagaminus,išeiti į lauką,užsimesti striukę ir laukti vairuotojo. O tu?-nusišypsojau ir atsigėriau gurkšnį skanios arbatos,-aš jos pasiilgsiu..

-Tai aišku,aš jau nuo 4:30 ant kojų!! Pailsėsiu nuvykusi ten.. Čia nebegaliu ištverti,kaip viskas įgriso. Pasiilgsi ko? Arbatos?

-Taip..

-Edi,tai pasiimk ten tos arbatos,kame problema?-nusijuokė Eglė.

-Ai taip. Kažkaip nepagalvojau,-taip pat nusijuokiau.

Ji nusišypsojo ir taip pat pasidarė arbatos ir atsisėdo prie manęs.

-Ei,o tai sakei šiandien pasakysi,kur yra Mantas,-gerdama arbatą pasakiau.

-Neužknisk. Tau jis vis dar rūpi?

-Ne. NE! Aš nekenčiu jo. Bartas žymiai už jį geresnis.. Pasižiūrėk,kur jis mus su Lauriu veža. O Mantas to niekada nebūtų padaręs.

-Ai,tik nepradėk,-vartė akis Eglė,-mane dažnai nervini su savo nesąmoningom kalbom.

-Gerai,tyliu,-surimtėjau ir atsigėriau arbatos.

Likusį laiką tarp mūsų buvo tyla. Turbūt ji kiek užpyko.

-Mūsų jau laukia!-išgirdau iš kambario Eglė.

-Gerai,ateinu.

Greitai nuvaliau stalą,puodelį padėjau prie indaplovės ir ant šaldytuvo užklijavau lapelį tėvams,kurie dabar darbe. Džiaugiuosi,kad jie pasikeitė. Na,o kadangi jau metas,pasiėmiau lagaminus,užsimečiau striukę,užsidėjau platformas ir savaitei atsisveikinau su savo namais. 

-Na tai,ką iki greito!-kaip lyg su žmogum kalbėjausi su namais.

Užrakinau duris. Ach,keistas tas jausmas.

-Nagi,greičiau!-ragino mane Bartas,-be to labas.

-Labas,-nusišypsojau. 

-Sveikos,-pagaliau iš mašinos išlindo ir Lauris.

-Labutis,-vienu metu lyg susitarusios pasisveikinom su Lauriu.

Bartas priartėjo prie manęs ir pabučiavo,bei pridūrė:

-Senokai to nesulaukiau,tad teko pačiam imtis veiksmų,-kiek su neviltim pasakė.

Aš neturėjau ką pridurti,nes iš tiesų jis yra teisus. Pastaruoju metu jam skiriu pakankamai nedaug laiko.. Bet kai būsim Havajuose,jam iš manęs laiško bus iki soties!!

Tai ką,sėdam?

* * *

Atvykome į oro uostą ir pasiėmėme savo lagaminus. Ėjome prie registracijos. 

-Pasus turit?

-Taip,-ramiai atsakiau į Barto klausimą.

-Aišku,kad turiu!-nuotaikingai atsakė Eglė.

-Šaunu.

Registracijoje viskas vyko greitai,todėl galėjome eiti ir ramiai laukti skrydžio. Aš kalbėjau su Bartu,o Egle buvo kavinėje,gėrė kavą kartu su Lauriu. 

-Manau,šios atostogos bus puikios,nes jos bus kartu su tavimi!!-patenkintas pasakė Bartas.

-Aš taip pat taip manau,-nusišypsojau ir pabučiavau jį.

Sedėjom ir laukėm ir net nepastebėjom,kai jau teko praeiti pro vartus ir laukti laipinimo.

Po dvidešimties minučių jau sėdėjau lėktuve ir segiausi saugos diržą ir klausiau instruktažo. Na ir štai,ramiai atsisėdau. Taip jau pavyko,kad aš sėdėjau su Egle,o už mūsų - mylimi vaikinai. Pakilome ir aš įsijungiau ausinuką. Tai nelabai gerai,bet klausiau ne viena aš. Ir grojo daina kuri man priminė Mantą..

-Ei,Egle?

-Ką? Tik nesakyk,kad ir vėl klausinėsi apie jį..

-Taip. Juk tu man pažadėjai,-su pakylėjimu tariau.

-Gerai jau.. Mantas dabar yra..

-Ei,sakyk!

-Mantas dabar kurį laiką yra..