10 įrašas

Lapkričio 27 diena (tęsinys)

- Tu išvažiuoji?-netekusi žado pareiškė mama.

-Taip,mama. Aš ir Eglė.

-Tu turbūt juokauji!

-Ne. Aš rimtai,-kiek sunerimau.

-Bet kur jūs išvykstat? Kada?-atsipeikėjęs pradėjo klausinėti tėtis.

-Rytoj.. Į Havajus,-nusišypsojau.

-Ar tu tikrai rimtai?-vis dar negalėjo patikėti mama,-jei tu rimtai,tuomet pats metas eiti krautis daiktus..
-Mama argi tu manai,kad tiek aš tiek Eglė meluosim tokia tema?-nusijuokiau.
-Na ne.. Jūs pas mus šeimoje ne melagės,-nusijuokė.
-Tai mes bėgam krautis daiktus!!-patenkintos nusijuokėm.

Su Egle kelias valandas lakstėm iš kampo į kampą,dėjomės reikalingus daiktus,bent jau manėm,kad tai ką susidėjom mums bus reikalinga. Nors jeigu kas būtų pasižiūrėję kiek mes prisidėjom- palaikytų mus psichėm. Aš susidėjau 4 lagaminus ir daug ko susimąsčiau,kad man nereikės,o Eglė iš viso 5! Tad teko atsidaryti lagaminus iš naujo ir viską perkrauti ir VĖL iš naujo.. Visgi per daug tų lagaminų.
-Ei,kaip manai,imti šią suknelę?-paklausė mano nuomonės Eglė.
-Šitą? Aišku imk!
- O šitą?-parodė man nuostabaus grožio suknelę,-tai aišku imk!

Ir taip ji man rodė rodė ir atsisakė tik kelių drabužių.. Ir visgi ji paklausė mano nuomonės,todėl jai sumažinti daiktų nepavyko ir ji tiesiog lyg burtų tvarka rinkosi drabužius. Iš eilės. Vieną ar du ėmė,o kitus du arba vieną ne. Ir taip greitai iš penkių lagaminų liko vos 2. O man buvo kiek sunkiau.. Susirinkau viską ko reikėjo.. Kremus,truputį makiažo,bikinius,šortukus,maikutes,batus,sukneles ir viską ko reikėtų,kad atrodyčiau gražiai.. Ir atsisakiau trijų suknelių, vienos striukės (wtf,kodėl aš manau,kad ten bus šalta? bet kaip mama sakė pasiruošti reikia visiems atvejams), kelių palaidinių kurios man pasirodė nelabai svarbios ir kitų aksesuarų. Ir man liko taip pat du lagaminai. Mes jau susiruošusios.
Eglė išsivirė puodelį kavos,išvirė ir man. Jos kava man visada patinka,kadangi ji būna su trupučiu saldumo,o man taip niekada nepavyksta padaryti.
-Tai kaip,lauki rytojaus kelionės?
-Žinoma,o tu?
-Tai jau taip,-užsisvajojusi pasakė Eglė.
Nusišypsojau.
-Gal žinai ką apie Mantą?-net neįsivaizduoju,kodėl to jos paklausiu.
-Ai taip,jis man prašė perduoti,kad niekada daugiau jo nepamatysi.
-Tu rimtai?-nustebau.
-Taip,negi tu manai aš meluoju?
-Na ne...
-Dar sakė,kad jo neieškotum net jei ir reikėtų. Jis išvyko toli toli,kur šilta,jūra,palmės..
-O dieve,dar pasakyk,kad į Havajus,-su sarkazmu nusijuokiau.
-Galbūt.. Jis man sakė KUR,bet aš tau tai pasakysiu tik rytoj.
-Patvirtink,kad jis išvyko ne į Havajus.. PRAŠAU,-visiškai netekusi amo sėdėjau.
-Negaliu to patvirtinti,nes ši viena bus atmesta iš tų kur jis gali būti.
-Tai kaip supratau jis ne ten?
-RYTOJ. Pakentėk.
-Gerai jau.-išgėrusi kavą iš karto nudūmiau į savo kambarį su dideliu nerimu,kad ten sutiksiu jį.

* * *

Pažvelgiau į laikrodį. Jis rodė lygiai 23:23. Oho. Vos dabar pabaigusios dėtis daiktus su Egle dar ir susitvarkėm kambarį,kad tiek išvažiavus,tiek grįžus būtų tvarka. Dabar man jau ramu išvykti,bet baisu,kad ten gali būti Mantas.. Ir kas baisiausia, Eglė nei patvirtina,kad jis ten ir nei paneigia.. Bet pamiršus tai, tiesą pasakius kiek bijau skrydžio.. Rimtai. Bet tik dabar man į galvą iš niekur nieko atėjo kvailas,bet savaip įdomus klausimas. Kodėl Bartas pasirinko vykti būtent su manimi? Kodėl ne su kitais draugais ir kodėl tik jis,aš,mano sesuo ir Lauris? Bet.. Iš dalies tai skamba puikiai. Puikus derinys vadinasi bus ir puikus laikas! 

Jau lygiai dvylika. Kol apie viską mąsčiau visai pamiršau laiką ir į jį pažvelgus esu priversta eiti miegoti,nes kitaip rytoj neatsikelsiu. O  Eglė jau saldžiai miega. Apsivilkau naktinius ir atsiguliau. Ant spintelės pasidėjau savo telefoną. Vos jį padėjusi pasiėmiau atgal jį į rankas,norėjau parašyti Bartui,palinkėti labos nakties. Ir pamačiau gautą žinutę- " rytoj 7 ryte būk pasiruošusi,pasiimsiu tave". Tad turiu miego tik penkias valandas. Penkias valandas miego ir dar kelias iki skrydžio. Ir nuvyksiu ten kur galbūt kažkada maniau,kad niekada nenuvyksiu.

Labanaktis,

Edita