8 įrašas

Lapkričio 26 diena (tęsinys nr.2)

Atvykome. Barto mašina sustojo prie klubo "exit". Tiesą sakant ankščiau nelabai lankydavausi šiame klube. Nors stebiuosi ir gailiuosi,kad čia niekada taip ir normaliai nesilankiau. Man bent jau stovint lauke ir žvelgiant į pastatą čia patiko. Tikrai patiko.
-Na tai ką,einam šėlti?-mirktelėjo Bartas.
-TAIP!!!-nusišypsojau.
Įėjome į klubą. Čia buvo tiek daug žmonių.. Net kiek nusistebėjau,nes to tiesą sakant nesitikėjau,nors.. Šiandien šeštadienio vakaras.. Galų gale jau beveik aštuonios. Ai,nors ir kaip man bebūtų keista yra kaip yra. bent jau niekas labai nekreips dėmesio į mane.
-Gal pradžiai prisėskime pasikalbėti?-pasiūlė Lauris.
-Žinoma,galim,-pagaliau kažką išlemeno Eglutė.

Prisėdome prie staliuko,dar prieš tai užsisakę keletą kokteilių.. O atmosfera tiek man,tiek kiek pastebėjau ir Eglei bei vaikinams tikrai labai patiko,nes visi jautėmės vos ne kaip namuose.
-Na,tai apie ką norėjot pasikalbėt?
-Žiūrėkit,o jūs..
-O jūs norėtumėt su mumis išvykti į Havajus?-pertraukė Laurį Bartas.
-KUR?-vienu metu lyg susitarusios sušukom kartu su Egle.
-Į Havajus..
-Juk jūs ne rimtai?-nustebusi paklausiau.
-Visiškai rimtai,merginos,-nusišypsojo Lauris.
-Na,tai kaip,ar vyksite?-dar kartą mūsų paklausė Bartas.
-TAIP!!-labai laiminga ištarė Eglė,-o tu Edita?
-Nežinau..
-Nagi!-vis mane skatino Eglė.
-Gerai,gerai jau. Vyksiu,-nusišypsojau.
-Tai puiku!!-nudžiugo Bartas.
-Ei,o kada išvykstame?
-Šį pirmadienį.
-Bet juk,mokykla...-Pradėjau dejuoti.
-Nieko. Mes susitarsime juk,-nusijuokė.
-Tikiuosi.

Toliau vis daugiau kalbėjomės apie kelionę į Havajus. iš tiesų,kad ir kaip bebūtų keista,bet nuotaikos buvo labai geros. SU Bartu kalbėjome ką dėsimės į lagaminus,o ką Eglė kalba su Lauriu,bent jau aš nesiklausiau.. Kelios valandos bekalbant praėjo labai įdomiai ir linksmai.. Bet gal jau metas pradėti linksmintis? Juk šio vakaro neturėtų niekas sugadinti..
-Eime pašokt?-pasiūlė Bartas lyg jis skaitytų mano mintis.
-Žinoma!
-Davai,eime ir mes pašokt? Gana sėdėt!-su kerinčia šypsena veide tarė Lauris.
-Pagaliau. Aš to ir laukiau,-pasišaipė viliotoja Eglutė.

Šokome.. Ir aš tiesą sakant jaučiausi vos ne rojuje,nes buvo tiesiog fantastiška.. Tranki muzika kuri man patinka,daug žmonių,šokiai... Viskas tiesiog savaime liejosi per kraštus.Ir tai buvo nuostabu.. Per visus metus kai draugavau su Mantu nepatyriau to,ką patyriau vos per kelias dienas su Bartu,mano vaikystės geriausiu draugu,o dabar tikru gražuoliu! Norėčiau,kad tai truktų amžinai ir,kad to niekas nesugadintų,nes.. Tai kažkas nepaprasto..
-Labas,gražuoliuk,-pasisveikino nepažįstamoji,kuri tarp kitko buvo labai graži.
-Labas. Pažįstami?-lyg kokia facebook'e sms žinute atsakė Bartas.
-Aš Ana,o ji- Nataša,-nusišypsojo.
-Aišku,bet man tai nieko nesako.
-Tai jau taip,-nusijuokė,-vėliau tau teks su mumis susidurti.

Jos nuėjo. Tiesą sakant net nesupratau ko jos iš jo norėjo? Bet pakankamai greitai tai pamiršau ir toliau su Bartu šėlome.. Buvo pats geriausias vakaras iš visų ir net nepastebėjau,kaip laikrodis išmušė dvyliktą.
-Taigi,laikas..
-Laikas kam?-paklausiau Barto.
-Hm..-kiek nedrąsiai kalbėjo,-gal.. Nori būti mano mergina?
-A... Aš?-mikčiojau iš nuostabos.
-Taip,tu,-nusišypsojo.
Pajaučiau,kaip mano viduje širdis atrodė,kad tuoj iššoks. Tiesą sakant tikėjausi to iš jo. Bet tikrai ne šį vakar ir dar tiesą sakant taip romantiškai.. Lygiai 00:00.. Dalis mano kūno sakė sakyk taip,o kita nesakė nieko..
-Ne?-nusivylusiu balsu paklausė.
-Kas ne? Aišku,kad taip! Sutinku!
-Ne...negaliu patikėti!! Tu rimtai?
-Taaip,-nusijuokiau.

Staiga Bartas mane čiupo ir pabučiavo. Ir man jo bučinys labai,labai labai patiko! Jis buvo visai kitoks negu visi kuriuos man teko patirti.. Ir bent jau tai man parodo,kad jis bus kitoks negu Mantas. Kitoks. Tik dar nežinau ar geresnis ar prastesnis. Bet mano širdis jaučia,kad jis bus tas žmogus be kurio aš tikrai negalėsiu gyventi ir kuriam aš atleisiu viską..

Edita.