7 įrašas

Lapkričio 26 (tęsinys nr.1)

-Tau skambina...
-Man? Kas?-pašokau,-o,tai Bartas!
-Ei,Edita, jūs gal pora?-susimąstė Eglė.
-Tu ką?-išsprogdinau akis,- aš su juo? Jis man ne per geras? - nusijuokiau.
-Ne. Jis tau kuo puikiausiai tinka į porą.-šyptelėjo.
-Mhm..-susimąsčiau,-turėsiu galvoje.
-Ei,tik nepyk..
-Gerai, dabar leisk pakelt ragelį.
Abi nusijuokėm ir aš atsiliepiau.
-Edita?
-Taip.
-Tai gerai,vadinasi ten pataikiau,-linksmai nusijuokė,- planai nesikeičia? šeštą atvažiuot pasiimti?
-Žinoma. Viskas kaip ir tarėmės.
-Puiku. Tiek tenorėjau,dabar netrukdysiu.
-Netrukdai tu man,-nusijuokiau.
-Tai dar geriau.
-Taip.
-Na,bet turiu mesti ragelį,reikia eiti ruoštis.
-Ouu.
-Nepyk,-sunerimo,-bučkis.
-Ggerai.. Iki.

Kažkaip keistai man pavyko su juo pasikalbėti. Lyg jis kažką planuotų.. Kažką įdomaus. Na,bet velniop. Pažvelgiau į laikrodį. Dar tik po 16:30. Laiko susiruošti turiu į valias.. bent jau manau.
-Egle!-sušukau per kambarį.
-Ką?-atbėgo ši.
-Padėk man susiruošti į pasimatymą,šiandien esu visiškai išsiblaškiusi,-nusijuokiau.
-Am.. Nežinau.. Nelabai galiu.
-Kodėl?
-Man ir pačiai reikia susiruošti. Gi šiandien Rusnės gimtadienis,ten važiuosiu su Lauriu ir kitais.
-Ai taip,nepyk.
-Nieko.

Vos baigus pokalbį Eglė išėjo ruoštis toliau. Kartais aš pagalvoju,kaip jai pavydžiu,kad ji tokia pasisekusi.. Niekas jos į kitas neiškeičia,ji graži ir šiaip tiesiog tobula. Turi puikų stilių ir yra fotogeniška. Traukia vaikinus,ne taip kaip aš nors... mes kiek iš išvaizdos panašios. Bet,ai ne dabar apie ją galvoti. 

Tad užsidėjau savo violetinę suknelę kuri yra aptempta,išryškina mano manau,kad tikrai gražią figūrą.. Užsidėjau aukštakulnius ir pasiėmiau šiltesnį švarkelį.. Telefono šiandien manau tikrai neprireiks. Pasišukavusi,pasidažiusi blakstienas,panaudojusi šiokį tokį blizgį bei pasidariusi tikrai gražų makiažą- aš pasiruošusi puikiai praleisti vakarą. Štai,kelios minutės iki šešių! Net nepastebėjau,kad laikas taip greitai praėjo,bet ir džiaugiuosi,kad ilgai neteks laukti. 

-Edita,eik tavęs atvažiavo. Be to,tu kaip niekad gražiai atrodai!-privertė mane išrausti Eglė.

-Eik jau eik..-nusijuokiau.

-Kur man eit? Aš rimtai,sesut!-nusišypsojo.

-Tikrai gražiai  atrodai!-vienu metu pritarė mama su tėčiu iš virtuvės.

-Ai,nu ačiū,-nusijuokiau.

-Gerai eik,-mirktelėjo sesuo.

-Būtinai,-pakštelėjau,-bėgu! Gero vakaro visiems!

-Edita,o tu šiandien grįši?-paklausė mama.

-Nežinau,greičiausiai ne.

-Aišku. Gerai praleiskit vakarą!

-Ei,Edita palauk. Manęs irgi parašė,kad laukia,tik aš nematau kur..

-Eime,-nusijuokiau.

Abi kartu išėjome iš namų į lauką,kur lijo. Stovėjo tik vienintelė Barto mašina.

-Egle,palauk,gal atvažiuos.

-Tai joo..

Iš mašinos išlipo puikiai atrodantis Bartas.

-Sėskit panelės!-nusišypsojo savo velniškai gražia šypsena.

-O kur Lauris?

-Aš čia!-pradarė langą.

-Bet tai kaipp..?

-Sėskit nieko neklaususios! Mes visi ta pačia kryptimi ir visi ten pat !

-Bus linksma!-su nuostabia nuotaika tariau.

-Tai jau taip!-pritarė man Eglė.

Pats metas.. Atsipalaiduoti! Nusimato geras vakaras. Tik,kur mes važiuojam?