6 įrašas

Lapkričio 26 

-Edita,Edita..-išgirdau.

-Ką? kas? kur aš?-pramerkiau akis.

-Viskas gerai,tu pas mane namie,-nusišypsojo pažįstamas veidas.

-Bartai,čia tu?-buvau visiškai užsimiegojusi,tad nelabai įžiūrėjau jo veidą.

-Taaip, aš,-nusijuokė,-negi dar neprabudai?

Nutilau. Patryniau akis ir atsimerkiau. Buvau jo namuose,miegojau ir tiesiog nesupratau,ką čia darau. Kiek pykino. Į galvą atėjo šimtai klausimų.. 

-Ei,ką aš čia darau? -paklausiau,-Bartai?-su ironija tariau.

-Na,vakar.. Vakar mes truputį išgėrėm. Kadangi mano tėvai išvykę į Vokietiją dvejoms savaitėms ir grįš gruodžio 9 dieną,naktį,na tarkim gruodžio 10,tai.. Kaip ir minėjau išgėrėm,o kadangi nenorėjau tokios tavęs parvežti namo,be to buvau pats išgėręs.. Žinai,tu puiki pašnekovė,-nusijuokė.

-Ei,-vis dar sėdėdama ant lovos,jam į veidą švelniai atkišau pagalvę ir nusijuokiau,- bet mano tėvai nerimauja..

-Jie skambino,aš pasakiau ir yra ramūs,-nusijuokė.

-Kaip miela iš tavo pusės.

-Tai taip,-nusijuokė.- Na,kelkis miegale.

-Bartai..

-Aš?-atsisuko.

-O kur miegojai tu?

-Nebijok,tikrai ne su tavim,nors norėjau..

-Ei..-susigėdau.

-Ką? Aš juk atvirai,-nusišypsojo savo dailia šypsena.

-Ne nieko..-pamiršau savo mintį.

-Na,tai.. Gal galėčiau pasinaudoti dušu?

-Žinoma.

-Ačiū..

Nuėjau į dušą. Ten kvepėjo švara ir šiaip buvo žibučių kvapas. Viskas tvarkinga ir gražu.. Bartas be galo mielas vaikinukas kuris tarp kitko yra ir paslaugus. Maudžiausi.. Ir per tą laiką pajaučiau skanų kvapą. Negi jis kažką gamina? Na,jeigu tai būtų,tai..  Tiesiog negalėčiau patikėt! Išsimaudžiau,apsirengiau..
-Pusryčiai paruošti,-lyg išgirdęs mano mintis tarė Bartas.
-Oho,-pažvelgiau į jį.
-Kas?
-Norėčiau tokio vaikino kuris taip elgtųsi..
-O Mantas nebuvo toks?
-Toli gražu ne..
-Tada nefaina.
-Aha.
Nutilom ir skanavom jo iš ties skaniais pusryčiais.. Kaip nerealu būti jo namuose.. Nežinau,kodėl mane užklupo šis jausmas. Tiesą pasakius,dabar prisiminiau Mantą,bet. Aš nežinau kas man. Aš nebejaučiu to ką jam jaučiau. Galbūt aš sapnuoju?
-Ei,Edita,važiuojam!-išgirdau.
-Ai taip,-atsipeikėjau,-atleisk,užsigalvojau.
-Nieko baisaus.

Nuėjau į lauką,stovėjau prie jo mašinos. Važiavome,kalbėjomės apie tai kas buvo vakar. Apie tai,apie ką kalbėjomės vakar,ko tarp kitko būdama blaivi neprisiminiau.
-Gal gali užvežti namo? Reikia pasiimti knygas.
-Žinoma,man nesunku,be to pakeliui.

Nuvežė. Nubėgau namo persidėti kuprinę.
-O,Edita, na ir kaip jis?-pirmasis Eglės klausimas.
-Egle,ne dabar. Jis tiesiog nuostabus žmogus,-nusišypsojau.
-Gerai jau,gerai. O kur vyksi?
-Į mokyklą.
-Edita,tau viskas gerai? Šiandien šeštadienis. -nusijuokė Eglė.
-Ai,taip.. Visai pamiršau!
-Haha,-vis dar juokėsi ši.

Išėjau pas Bartą.
-Bartai,kodėl man nepasakei,kad šiandien šeštadienis?
- O tu nežinojai?-nusijuokė.
-Nee. Visai pamiršau,-nusijuokiau,-linksma,kad tave pralinksminau.
-Hm,-nusisuko,- ką šiandien veiksi? Vistiek manau,kad tau nuobodi kasdienybė atsibodo.. Gal norėtum nueiti į kokį nors kino teatrą vakare?
Nesitikėjau to iš jo.. Ne kiekvienai jis tai siūlo.
-O labai nori?-nusišypsojau viliojančia šypsena
-Aha.
-Gerai. Tuomet,kelintą?
-Šeštą būk pasiruošus.
-Būtinai.
-O dabar eik pamiegok,-nusišypsojo,-juk prikėliau.
-Gerai. Ačiū.-nusišypsojau,- jeigu ką mano numerį turi.
-Taip,vakar davei,-nusijuokė.
-Žinoma..
-Na,bėk. Iki vakaro!
-Iki,-mirktelėjau.

Nuėjau į savo kambarį,palindau po šilta šilta anklode.. Pradėjau apie viską mąstyti,apie vakar dienos įvykius. Ir netyčia užmigau.

Edita