5 įrašas

Lapkričio 25 diena (tęsinys nr.2)

Atsisukau. Ir negalėjau patikėti tuo kas buvo prieš mano akis. Tai.. Tai buvo .. Tai buvo Bartas. Pats geidžiamiausias mokyklos asmuo (kalbant apie merginas) ir net buvo,kad jis patraukė ir vaikinų dėmesį. Tarp kitko,kažkada man jis žiauriai patiko ir buvau vos ne jį įsimylėjusi.. Kol nepasimaišė Mantas...Bet dabar. Stovėdama priešais jo mašiną ir stebėdama jį,kai jis laukia atsakymo.. Atsakymo ar gali mane pavežėti. Nežinau ką pasakyti.

-Gal nerei..-pradėjau sakyti.

-Nagi,sėsk. Pavešiu,juk oras nėra labai geras,-meiliai nusišypsojo.

Galvojau. Gal visgi atsisėst? Neatrodo jis blogas,nenuskriaustų,be to kiek teko pažinoti jis be galo mielas ir draugiškas vaikinukas. Tarp kitko,kažkada jis buvo Adrijos vaikinas ir kiek prisimenu ji vis dar jį myli. Tiksliau kiek žinau,bet aišku,Bartas į ją nė nekreipia dėmesio. Ir galbūt,man pavyktų jį suvilioti ir atkeršyti Mantui.. Kad jis patirtų tai ką patyriau aš,nors aš vis dar jį.. Vis dar jį beprotiškai myliu,nors jaučiu jam šiokią tokią neapykantą dėl apgavystės.

-Nagi!-nusijuokė.

Pastebėjau,kad daug merginų į mane sužiūro tuo tarpu,kai mąsčiau ką daryti. Ir nusprendžiau. Įkvėpiau ir pasakiau sau- "Nerizikuosi,negersi šampano". Atidariau jo juodos mašinos dureles, atsisėdau. Bartas uždarė langus,nes lauke buvo pakankamai šalta.

-Na,manau,mane prisimeni?-važiuodamas mezgė pokalbį.

-Tai,taip,-kiek neramiai ištariau.

-Ko tokia sunerimusi?-pasidomėjo.

-Ai tiesiog.. Šiandien pakankamai sunki diena.

-Suprantama,-nusišypsojo,-dabar sakyk,kur tave nuvežti? 

-Namo.. Juk žinai kur gyvenu. Tavo mama dažnai lankydavosi pas mano mamą,prisimeni?-pažvelgiau į jį.

-Taip.

Nusišypsojau ir nutilau. Šiandien jis vienintelis,kuris išpešė iš manęs šypseną,kuri maniau,kad ji jau ilgai nebebus mano veide. Keletą minučių tarp mūsų nesimezgė jokia kalba. Net pasidarė kiek nejauku.

-Kaip tau su Mantu?-pasidomėjo.

-Ach,-atsidusau.-Prastai,-atsakiusi nusisukau į lango pusę.

-Atleisk,aš nenorėjau..

-Nieko baisaus,žinau,kad tu tai supranti,-supratingai pasakiau.

-Malonu iš tavo pusės,-pažvelgė.

Kaip keista,jis šį kartą visiškai nieko neatsakė. Tylėjo. Net nesupratau kodėl,bet kas keisčiausia negalėjau nuleisti nuo jo akių. Negi ir vėl tai nauja... Meilė? Ne. Tikiuosi,kad ne ir dar kartą ne. Aš nebenoriu įsimylėti. 

-Am.. E,Edita?-mikčiojantis paklausė.

-Taip?

-Pasižiūrėk kas stovi ir su kuo prie stoties.

Pažvelgiau.. Pamačiau Adriją su Mantu. Ir man šovė į galvą mintis.

-Bartai,padaryk man paslaugą. Kadangi čia yra parduotuvė,išlipkime iš mašinos,apkabink mane ir pradėkim bučiuotis. Manau supranti dėl ko taip darau?

-Tai taip. Aiškiai,kuo puikiausiai suprantu.

Tiesą pasakius,mane tai sužavėjo.. O ši scena Bartui vieni juokai. Tai galima sakyti jo kasdienybė. 

Mes išlipome iš mašinos,aš suvaidinau,kad esu labai laiminga.. Bartas viską darė pagal planą -prieš apkabinant paėmė už rankų,tuomet pasižiūrėjo į mane,apkabino ir pradėjome bučiuotis. Būtumėt matę Manto.. Manto išraišką!!! Jis stovėjo apšalęs,susijaudinęs ir nuliūdęs. Dabar suprato ko neteko. Nors tiesą pasakius,šiame reikale.. Bartas daug geresnis ir jis man kaip iš pirmojo mūsų bučinio,nors ir organizuoto,bet vistiek.. Patiko.

-Ė tu!-iš kitos gatvės pusės šaukė Mantas.

-Kažko norėjai? -išdidžiai paklausiau,- Turi savo Adriją,aš turiu Bartą.. Ir viskas tiesiog puiku. O tu gal pavydi? Neturėtum.

Vos tai pasakiusi nuėjau su Bartu į parduotuvę. Jis dosnus. Nupirko šiek tiek maisto,kad sudarytų šiokį tokį vaizdą,o išėjus iš parduotuvės Mantas manęs laukė. Prie mašinos durų ir dar kas keisčiausia.. Adrija nuo jo nė kiek nesitraukė.

-Kodėl tu taip su manimi elgies?-paklausė Mantas.

-Todėl,kad tu panašiai pasielgei su manim. O žinai,Bartas visur už tave geresnis. Jis bent moka būti kaip žmogus,o ne taip kaip tu,-stengiausi jam kuo stipriau atkeršyti.

-Tau pavyko.. Tau pavyko,-nuliūdo Mantas.

-Žinau,-pasakiusi šiuos žodžius įlipau į mašiną ir nuvažiavau. 

pasižiūrėjau į jį.. Jis stovėjo ir kaip mačiau liūdėjo. Iš ties man kiek skaudėjo širdyje,kad tai padariau.. bet buvo geresnis jausmas,negu kai sužinojau,kad jis mane apgavo..