2 įrašas

Lapkričio 24 (tęsinys)

Išgirdau kažką barantis,todėl pramerkiau akis ir prabudau. Pirma mintis buvo kiek valandų. Pasižiūrėjau. 13:25. Sesei dabar šešta pamoka.. O jai šiandien septynios,tad dar prieš grįžtant turiu pakankamai laiko pasikalbėti su tėvais..Ir vis daugiau tai padaryti mane skatina tas barnis virtuvėje,kuris dar nesibaigė.

-BAIKIT!-įpykusi sušaukiau.

-Edita,nesikišk,-piktai atrėžė mama,- Viktorai,ar tu nesupranti,kad tu privalai susirasti darbą?-ir toliau tęsė savo kvailą barnį mama.

-Ne,aš privalau įsikišt,nes jūs nesuvokiat ką darot,-stengiausi pavaidinti protingą,-gal galit nutilti ir paklausyti manęs?

-Tau čia atėjus,jei nepastebėjai neištariau nė žodžio,- kiek grubiai atkirto tėvas.

-Pastebėjau,-nusijuokiau,- bet dabar noriu rimtai.

-Ko nori?-vis dar nenurimusi su manimi labai šaltai bendravo mama.

-Pirmiausia,pirmas klausimas nuo kurio prasidės tai ko man reikia. Jūs blaivūs?

-Taip,-visiškai ramiai tarė mama.

-Manau,-nepatikimai išlemeno tėtis.

-Tai gerai. Dabar klausykit ką noriu jums pasakyti. Nustokit gerti. Pirmiausia aš per jauna greitai netekti tėvų,antra man gėda kam nors pasakyti kai paklausia kuo dirba mano tėvai. Jie nedirba,jie geria už mano ir sesers uždirbtus pinigus,kai vykstam ten toli. Galiausiai aš noriu,kad jūs būtumėt normalūs,nes nuo šio dvokiančio kvapo mane ir Eglę pykina. Tai gal pagaliau susimąstykit? Tai dėl pačių jūsų.

-Edita,tai mūsų gyvenimas,- pratarė tėvas.

-Jūsų,bet ar aš jūsų gyvenime nesu ir negalit bent kartą manęs paklausyt?

-Galim,-beviltiškai atsakė tėvas.

-O tu mama,ar gali be alkoholio? Juk buvot nuostabūs,normalūs žmonės..-su apmaudu išlemenau.

-Nežinau.

-O jeigu tau liepčiau rinktis alkoholį arba mane,ką rinktumeisi?

-Žinoma tave!

-Tai dabar pasirink mane ir panaikink iš savo gyvenimo šį dalyką. Nesakau,kad tu negali išgerti per šventes,bet ne kiekvieną dieną po dideles dozes.

-Žinau,žinau,-kiek susigėdęs prašneko tėtis.

-Todėl pagalvokit ką sakiau ir susitvarkykit kambarį!! Baisu ten net užeiti,-patariau.- O po visų tvarkymųsi pailsėkit,išsimaudykit,galbūt vakare nueikite pasivaikščioti,arba praleiskite vakarą prie televizoriaus,rytoj pasiieškokit darbo ir pamirškit ir ištrinkit iš savo gyvenimo ALKOHOLĮ. Sutarta?-su šioka tokia šypsena lūpų kampučiuose užbaigiau šį reikalą.

-Žinai,didžiuojuosi tavimi,- manyčiau,kad visai ne į temą pasakė tėtis,-tu vienintelis žmogus kuris bandė mums padėti.

-Bando,-pataisiau.

-Taip,atleisk.

-Nepykstu. Be to,manęs tai padaryti prašė sesuo. Ji manė,kad jūs jos nepaklausysite,o kadangi aš kiek stipresnio charakterio nei ji,tai išpildžiau jos norą.

-Suprantama,bet kodėl ji mano,kad mes jos būtume nepaklausę?

-nežinau,klauskit jos. O aš einu,turiu susiruošti vakarui.

-O kas bus?-pasidomėjo tėtis,kai tarp kitko,mama sėdėjo susimąsčiusi.

-Tėti,nejau nežinai?

-Žinau,tik neprisimenu,-nusijuokė. Tarp kitko,tėtis turi gerą humoro jausmą,tai man jame be galo patinka.

- Ai tėti,vėliau. Bėgu ruoštis,-nusišypsojau.

-Gerai jau,eik,-nuoširdžiai pratarė šis.

Išėjusi iš svetainės apsidžiaugiau,kad su tėvais be jokių barnių ir žinoma sklandžiai pavyko pasikalbėti dėl jų ydos. Ir tikiuosi,kad dabar viskas pasikeis. Be to visiškai nepastebėjau,kaip prie durų jau laukė sesuo,bet negalėjau jų atidaryti,nes dariausi manikiūrą,bet kaip pamačiau,sesę įleido mama.

-Labutis!-gan geros nuotaikos sučiauškė Eglė.

-Sveikutė,-nusijuokiau.

-Ką čia dirbi?-lyg iš reikalo paklausė.

-Tai ką matai.

-Ai nu.

-Gerai netrukdyk,ok?-ištariau,-aš kiek užsiėmus.

-Gerai juk,einu daryt pamokas.

Ir ji nepastebimai greitai išėjo iš mano kambario,o kol išsirinkau suknelę,batelius,švarkelį,pasidariau šiokią tokią šukuoseną (tiksliau išsilyginau plaukus) ir kaip sakoma užsikabinau ant tos kaspinėlių mados- įsisegiau ir jį.. Jau susiruošiau eiti,bet telefone radau žinutę nuo Manto-

“Mažut,nepyk,bet pamiršk šiandien vakarą. Pamiršk,kas turėjo būt. Šiandien aš negaliu,nepyk. Rytoj.:*"

"WTF"? Pirma mintis šovusi į galvą. Tiek ruošiausi ir viskas buvo dėl jo.

Pirmą kartą pajaučiau tą skonį,kai tavo pastangos veltui,kai tave įskaudina.. Prapliupau ašaromis.

Edita.