1 įrašas

Lapkričio 24 

Mieguistas ir neblaivus rytas.

DŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽŽ.

-Egle!!-išgirdusi žadintuvo garsą surėkiau,- juk sakiau išjunk žadintuvą! Šiandien į mokyklą neisiu,jau sakiau vakar,po galais!

-Ką?-lyg nieko nesupratusi tarė ši,- kas yra?

-Kas yra? Aš bandžiau miegoti,bet tas prakeiktas prietaisas,kurį tarp kitko tuoj trenksiu į sieną,nes jis vis dar skamba mane pažadino,štai kas yra,-pikta prašnekau.

-Gerai,gerai,pakentėk.

Ištarusi šiuos žodžius,Eglė išropojo iš lovos,išjungė žadintuvą ir nuėjo ruoštis į mokyklą. Tiesa,šiandien mano sesei teks eiti vienai,nes aš visiškai neišsimiegojusi. Visgi miegoti nuėjau prieš 6valandą,nes reikėjo paruošti įvairius plakatus apie ekologiją ir panašiai,taip pat perskaityti knygą kurią rytoj pristatinėsim. Toks mano nuobodus gyvenimas. Keliesi- eini su sese į mokyklą- grįžti namo- namų darbai- ir likęs laikas,- laisvalaikis. Bet tai po galais kaip noriu miegot!

-Edita,aš einu,-atėjusi į kambarį pakštelėjo man į skruostą Eglė.

-Gerai. Sėkmės,sesut! Jei kas nors manęs teirausis,žinai ką sakyti,-meiliai nusijuokiau.

-O taip,kaip gi nežinosi,-nusijuokė.- Lekiu! Išsimiegok.

-Būtinai. Sėkmės!- pratariau.

Tiesa,tas noras miegoti jau pranyko,per tą kvailą žadintuvą. Bet vis tiek nesiruošiu eiti į mokyklą,aš galiu neeiti,be to reikia pasikalbėti su tėvais,priversti juos ką nors daryti,kad nebegertų. Kaip beviltiška matyti,kai kur tik statai koją,visur trakšt... stiklo treškėjimo garsas. Net baugu pasidaro.

Šiaip ne taip išlipusi iš lovos ją gražiai sutvarkiau,pasiruošiau miegoti toliau,bet man buvo šalta,tad nusprendžiau išsivirti arbatos. Turbūt manote,kad gyvenu lūšnoje? Tikrai ne. Gyvename gražiame name.. Mano tėvai alkoholikais patapo pakankamai neseniai, man kaip jie sako- tada mes atsipalaiduojam ir viską pamirštam. Tad džiaugiuosi bent tiek,kad namai padorūs,nors dalis jų netvarkingi.. Tiksliau tėvų miegamajame. Na,bet tebūnie,aš su jais pasiryžusi labai rimtai pasikalbėti. Tik nežinau ar man pavyks blaiviai mąstyti. ~

Pasidariau arbatos. Tik vietoj cukraus įsidėjau druskos,tad teko pasidaryti arbatą iš naujo. Iš antro karto pavyko tikrai skani arbata. Įsijungiau kompiuterį,nusprendžiau pažiūrėti,ar kas nors man neparašė nieko į facebook'ą,kodėl nesu mokykloje ir panašiai. Ogi, Mantas jau sužinojo.Ir pirmasis parašė žinutę-

"Labas rytas,gražuole! Tai kur gi tu dingai,ko neėjai šiandien į mokyklą? Myliu,bučkis.
Mantas"

Po galais,kaip aš jį myliu! Jis toks perfect vaikinas. Džiaugiuosi,kad jis yra su manimi ir aš visiškai nenoriu jo prarasti. Tiesa iš kur jis sužinojo,kad šiandien aš ne mokykloje? Turbūt ta ilgaliežuvė Tėja,kuri viską visiem parašo pranešė. Ach,kaip man ją nutildyt.. Tarp kitko,šiandien nėjau į mokyklą ne vien dėl to,kad esu visiškai neišsimiegojusi,bet būtent dėl to,kad šiandien.. Bet todėl,kad šiandien man svarbi diena. Šiandien man ir Mantui metai,kaip mes draugaujame! Ir aš jį vis labiau myliu,nepaisant to,kad turiu baimę,jog kada nors aš jam būsiu per prasta ir jis mane paliks. Šiandien vakaras restorane. Kaip romantiška. 

Ei,nepastebėjau kaip bepasakodama savo gyvenimą išgėriau arbatą! Einu prigulti,o kai pabusiu teks pradėti pokalbį su tėvais.

Labanaktis! (nors dabar vis dar rytas,9 valandos ryto,bet vis tiek. Labos!)

Edita.