2012 m. kovo 18 d., sekmadienis

31 įrašas. Gimtadienis su trupučiu tiesos ir taikos

Gruodžio 8 diena

Pramerkiau akis. Viduje buvau laiminga dėl dviejų dalykų - susitaikiau su Bartu ir šiandien mano gimtadienis! Pagaliau galėsiu atsigauti po visų įvykių kurie įvyko ir pasidžiaugti savo diena. Taip pat dar vienas dalykas dėl kurio džiaugiausi - lauke švietė saulutė, kuri mane džiugino. Ir dar vienas dalykas kuris mane džiugino - šiandien mane išleidžia iš ligoninės. Nors čia pabuvau tik vieną dieną.. Man čia patiko. Susipažinau su Sara ir Agne taip pat nutiko vienas iš mano gyvenimą pagerinusių dalykų - susitaikiau su Bartu. Eilinį kartą tai įvyko romantiškai ir netikėtai.. Kaip ir visada - tai jo manieros.
- Labas rytas! - pramerkusi vieną akį, su šypsena veide ištarė Agnė.
- Labas, labas! - pasiėmiau telefoną į rankas.
- Su gimtadieniu! - pasveikino ir išsiropštė iš lovos. Priartėjo prie manęs ir šiltai bei draugiškai apkabino. 
- Kaip ačiū! - nuoširdžiai padėkojau.
Vos jai atsitraukus nuo manęs, antrą kartą į rankas pasiėmiau savo telefoną. Jame buvo jau PENKIOS ŽINUTĖS! O laikrodis rodė vos devintą valandą ryto.. Visi normalūs žmonės dar miega! Ai tiesa, juk šiandien ketvirtadienis.. Bet TIK NE AŠ! TIK NE AŠ ESU NORMALI! JUK ŠIANDIEN MANO GIMTADIENIS! Galbūt ir per daug jį sureikšminu, per daug išsireiškiu, bet, patyrus tai ką patyriau paskutiniosiomis savo aštuoniolikos metų dienomis. Vieną žinutę gavau nuo Gintarės, kitą nuo Dovydo, trečią nuo Danielos (keista, ji mane prisiminė!), ketvirtą nuo Barto ir penktą.. Nuo Adrijos? Kiek nustebau, bet jos žinutę pasilikau galui. Tikriausiai eilinį kartą ji man parašė kažką žeidžiančio, kad tik sugadinti nuotaiką. Bet tau, kale, nepavyks! Visos žinutės buvo nuoširdžios - Gintarė parašė labai gražius žodžius.
"O brangi Edita,

pasižiūrėk, kokia mano draugė tapo didelė! Kokia graži! Labai nuoširdžiai,labai labai, sveikinu tave su gimtadieniu. Kaip ir visada linkėčiau daug, daug ir dar kartą daug! Bet turbūt, tam neužtektų mano sąskaitos.. Žinok, kad linkiu tau būti sveikai, tobulai kokia esi, linkiu gražiai sutarti su Bartu, galbūt net sukurti su juo gyvenimą.. Linkiu, kad mūsų ryšys niekada nepasibaigtų, kad tu būtum stipri, kad nepasiduotum, kovotum už save, už artimuosius ir, kad nedurniuotum ir negąsdintum mūsų su paguldymais į ligoninę! Lauksim tavęs grįžtant.

Su didžiule draugiška meile,
gaudyk didelį hug'ą nuo manęs, bučkį į skruostą!
Gintarė. "

Kokia ji tobula draugė! Ne bet kas sugalvotų tai parašyti sveikinime ir dar taip nuoširdžiai. Atrašiau jai - "Ačiū", vistiek negalėčiau parašyti to ką noriu sms žinute. Kaip ji sakė, jai neužtektų sąskaitos - o aš to negalėčiau pasakyti telefonu. Skaičiau toliau. Dovydas parašė tiesiog "Sveikinu su gimtadieniu, gražuole! Sėkmės tau visame kame, būk laiminga (su Bartu žinoma!). Taip pat padėkojau. Sekanti žinutė nuo Danielos. Parašė taip pat labai nuoširdžiai.. 

" Edita,

štai ir sulaukei savo devynioliktojo gimtadienio. Nors tau jį pasiekti atrodo buvo sunku - daug nesėkmių, pykčių, nuotykių ir įvykių, kuriuos tikiu, kad tu tikrai norėtum pakartoti. Bet žinok, aš tau neleisčiau, nes tai pavojinga tau! Na, bet žinok, kad be galo džiaugiuosi, kad dabar galiu rašyti tau šią žinutę ir žinau, kad tu ją skaitai. Žinok, kad ačiū, jog esi, ačiū už visas akimirkas, kurios kartu su tavimi buvo nuostabios! Tikiuosi, jų bus dar ir dar! Tiesiog išlik tokia nuostabi draugė, tokia graži, tokia miela, tokia žaisminga ir kartais vaikiška, išlik šiokia tokia romantikė kokia esi.. Vienu žodžiu išlik tobula! Žinok, nemėgau Barto, bet supratau, kad jis yra nuostabus vaikinas.. Ir dabar jis man patinka - kaip draugas. Jis tikrai nuoširdus, užjaučiantis ir žinoma - romantikas.. Turėtum būti pati laimingiausia, kad sutikai jį. Linkiu tau sėkmės su juo - tikiuosi, kad tau su juo pavyks sukurti bendrą gyvenimą, nes jūs - nuostabi pora!

Sveikinu, sveikinu ir dar kartą sveikinu!
Daniela.:*"

Jos žinutė buvo labai ilga, bet ji mane pravirkdė. Iš laimės, kadangi žodžiai tokie nuoširdūs ir verčiantis susimąstyti. Bet po galais, visi susitarę, ar kaip? Ar aš turėčiau savo gyvenimu dalintis ir jį tęsti su Bartu? Pavyzdžiui ateityje susikurti šeimą? Gal ir nebloga mintis. Nuo Barto gavau keistoką žinutę - "Lauk vakaro." Laukiu, brangusis, laukiu! Ir pagaliau, drebančiomis rankomis pasiekiau Adrijos žinutę, kuri mane nustebino. Labai labai!

"Edita,

nors ir kiek tarp mūsų buvo nesutarimų, bet tiesiog pats metas juos pabaigti. Sveikinu tave su gimtadieniu. Galbūt ir kokia aš savanaudė, bet atleist, nebepykt ir nedaryt asmeniui nieko blogo tikrai sugebu. Tiesiog nematau prasmės pyktis - tu turi Bartą, aš turiu Mantą kurio tau pavydėjau.

Tiesiog laimingo tau gimtadienio. Suprasiu, jei neatleisi.
Adrija."

Turbūt šis sveikinimas mane labiausiai nustebino ir aš priėmiau iššūkį - nusprendžiau pakankamai išsamiai atsakyti. Manau, kad kuo geriau mokykloje sulaukti kreivų žvilgsnių ir turėti priešų. Taigi, parašiau jai, kad pykčiai tarp mūsų baigti - taika ir ramybė kaip sakant. Galiausiai išjungiau telefono garsą ir priguliau. Agnė skaitė žurnalą, o mane netikėtai suėmė miegas. Bet miegoti man nelemta - į palatą vos po kelių minučių įžengė du asmenys. Tai buvo mama ir tėtis. Mamą matyti buvo džiugu, bet tėtį.. Truputį neramu, nes į galvą man lindo mintys, kad jis ir vėl eilinį kartą rėks ir pyks ant manęs.. Net ir per man pakankamai svarbią dieną. Bet kaip ir dažniausiai - mano pamąstymai visiškai neatitinka realybės.
- Labas rytas, brangioji,- mielu balsu ištarė tėtis.
- Labas, labas,- varčiau akis,- būtų šaunu, jei taip sakytum nuoširdžiai, o ne mamos paliepimu,- pasižiūrėjau į ją.
- Klausyk, Edita,- atsiduso,- tikrai atsiprašau. Aš buvau kaltas ir tu teisingai padarei, kad mane užsipuolei.. Turbūt aš būčiau daręs tą patį. Bet suprask ir mane, nemaniau, kad tai nutiks.. Tiesiog jei negali man atleisti, tai bent neignoruok.
- Tėti, ar tu manai, kad aš tai darau specialiai? Aš ant tavęs seniai nebepykstu, viskas pamiršta.. Tiesiog noriu būti kartu. Kartu su savo šeima ir pamiršti viską, kas buvo!
Tėčiui skruostu nuriedėjo ašara. Jis mane stipriai apkabino ir į ausį pasakė - "Ačiū". Ta minutė buvo tobula.. Atrodo, kad jau nuo šiandien prasideda naujas mano gyvenimas, nuo kurio pačios pirmos dienos vos ne viskas keičiasi geryn.
- Ai tiesą,- su rankovė nusivalė ašaras,- čia tau. Su gimtadieniu.
Geranoriškai šyptelėjau.
- Ačiū,- padėkojau.
Mama su tėčiu susižvalgė.
- Kas yra? - prisiminiau vakar dieną, kai sakiau tą patį.
- Ne nieko,- keistai šyptelėjo mama,- darysi šiandien gimtadienį?
- Mama, manęs dar neišleido, o tu jau kalbi apie vakarėlį..
Su lig šiais žodžiais į palatą atėjo gydytojas ir iškilmingai pareiškė, kad esu stipri ir galiu grįžti namo. O kadangi prieš įeinant išgirdo mamos žodžius apie vakarėlį, pasidomėjo kokia proga. Sužinojo, kad mano gimtadienis, tad pasveikino. Ir dar pasiūlė nenusigerti. Nusijuokiau ir žvilgtelėjau į Agnės lovą. Ji buvo tuščia. Saros taip pat. O aš jas norėjau supažindinti su mano tėvais..
- Kas yra? - pakartojo mano klausimą mama.
- Ieškau Agnės, Saros.. Na su jomis susipažinau vakar. Šiandien jas irgi turėtų išleisti.. - žvalgiausi.
- Ag..Agnės ? - mikčiojo mama,- Sa..Saros?
Tėtis su mama antrą kartą susižvalgė. Tiesą sakant nekenčiu to jausmo, kai aš kažko nežinau, kai nuo manęs ką nors slepia... Svarbaus.
- Kas yra, gal galit pasakyt?
- Ne, nieko.. Tai kur norėsi surengti vakarėlį? - staigia pakeitė temą tėtis.
- Klube.
- Be mūsų? - kiek liūdnu balsu paklausė mama.
- M, - kiek paraudau,- nežinau.. Ten bus šokiai..
- Viskas jaunimui,- nusijuokė mama,- atšvęsim tavo gimtadienį keturiese arba šešiese kitą kart. O dabar linksminkis su draugais, brangioji.
Aš myliu savo tėvus, nes jie kitokie negu visi. Jie visada mane supranta, būna už mane, jie nesikiša ten kur nereikia, tiesiog tokie tėvai, kurių pavydėtų daug kas. Juo labiau man patinka, kad tiek mano mama tiek mano tėtis kartais mane moka tikrai nustebinti arba pakelti nuotaiką.
- Tu išsirink klubą, valandą ir pranešk draugams, mes viską suruošim..- šyptelėjo mama.
- Gerai, namuose, kai grįšim susirasiu ko man reikia, gerai?
- Gerai.
Pagaliau išsiropščiau iš lovos, persirengiau kitą palaidinę ir kelnes, įkišau savo kojas į mano mylimus platforminius batus, pasiėmiau daiktus, į kišenę įbrukau telefoną, ant pečių užsimečiau striukę, susirinkau daiktus ir kiek nusivyliau, kad nepavyko atsisveikinti su Agne ir Sara. Bent jau iki vakaro..

Bet kaip ir visada - nusivyliau per anksti. Eidama koridoriumi, užsiseginėdama striukę priešais išvydau dvi gražuoles. Tai buvo Sara ir Agnė.
- Su gimtadieniu! - sušuko abi vienu metu ir įteikė man mažą puokštę gėlių.
- Šąąą!- tildžiau,- argi būtina taip garsiai? - dairiausi stebėdama, ar kas nors neišgirdo.
- Aišku, kad būtina! - mirktelėjo Agnė.
- Ei, užrašykit man ant lapelio jūsų telefono numerius. Šiandien vakare tikiuosi atvyksit į klubą? Bus "užsakytas" specialiai..
- Vakarėlis? BŪSIM! - nusijuokė Sara.
Jos mielos asmenybės. Džiaugiuosi, kad su jomis susipažinau. Jos atrodo tokios savos, panašios į mane ir linksmos.. Agnė užrašė savo ir Saros numerius ant balto lapelio mėlynai ir padavė man į rankas.
- Štai,- šyptelėjo,- lauksim tavo pakvietimo, adreso, laiko. BŪSIM!
- Būtinai.- atsakiau šypsniu,- be to, kada jus išleis?
- Jau einam krauti daiktus, mūsų atvažiuos paimti mama su tėčiu.. Arba jie jau atvažiavo. Jei nori palauk, nusileisim iki apačios kartu.
- Gerai, vistiek mano tėvai tvarko mini reikaliukus dėl išleidimo,- nusijuokiau.
Vėl grįžau į palatą. Jos it žaibas greit viską susikrovė, sutvarkė lovą, pasišukavo, spėjo net kiek pasidažyt ir pagaliau besišnekučiuodamos nulipome žemyn. Apačioje stovėjo mano tėvai kurie kalbėjosi su nepažįstama pora. Spėju, tai buvo Saros ir Agnės tėvai.. Jie man kažkur matyti.
- Štai, metas, - išgirdau mamos žodžius.
- Metas kam? - lyg susitarusios visos trys paklausėm.
- Edita.. Niekada tau to nesakiau, bet Agnė ir Sara yra tavo pusseserės.. Tos su kuriomis kažkada tau neleidau bendrauti..
- Aš savo mergaitėms taipogi neleidau bendrauti su tavąja,- įsikišo Agnės ir Saros mama.
Nustebau. Še tau ir naujienos! Tai štai, kodėl jos man tokios artimos.. Jos mano PUSSESERĖS! Čia tai naujiena, kuri mane privertė mano galvoje padaryti " klausimų atranką".
- Bet kodėl neleidai? Kodėl? Kodėl? - puoliau klausinėti,- jos tokios mielos, nuostabios asmenybės! - puoliau nepastebimai priekaištauti.
- Neklausk. Tarp mūsų su tavo mama buvo prasti santykiai,- įsikišo jų mama,- nenorėjom, kad nei viena iš mūsų dukrų bendrautų su kita. Na, nenorėjom, kad Agnė bei Sara bendrautų su tavimi, o tavo mama atvirkščiai, kad tu nebendrautum su mano mergaitėmis..
- Bet dabar galėsit bendraut į valias! - šyptelėjo mama,- mes supratom, kad mūsų santykiai neturi gadinti ir mūsų vaikų santykių..
Visos trys - aš, Sara ir Agnė susižvalgėm ir puolėm juoktis. Mano mama, tėtis bei mano teta ir jos vyras taip pat nesulaikė viduje laimės ir pradėjo juoktis.
- Viskas po senovėj,- šyptelėjau,- svarbiausia, kad atradau jas netikėtu būdu ir mes būsim geros draugės, taip? - pasižiūrėjau į jas.
- Taip! - sutiko abi vienu metu.

Pagaliau bestovėdamos prakalbėjome apie valandą. Pasidarė šaltoka, visgi lauke buvo pagaliau minusas (mamos teigimu, kai išsikalbėjome apie orą), todėl nusprendėme vieną dalyką - šiandien į mano gimtadienį atvyks Agnė ir Sara, o Jolanta ir Marijus (tokie buvo jų tėvų vardai) šį vakarą bus pas mano tėvus ir atsiims už viską ką prarado. Atsisveikinome tik su šypsenomis, nes žinojome, jog šiandien dar kartą vistiek susitiksime. 

Vos po pusvalandžio kelionės namo ir apsilankymų parduotuvėje (ak ta mano mama, vakarui su savo seserimi ir jos vyru bei mano tėčiu ruošiasi lyg kokiam BALIUI, kur susirinktų visa aukštuomenė) bei šiaip parduotuvėse kur yra įvairių suvenyrų ir ne tik saugiai, laimingai ir su geromis nuotaikomis pasiekėme namus. Aš tryškau gera nuotaika, tad vos ne šokinėdama prišokau prie namų durų, jas atidariau, o ten.. Manęs laukė STAIGMENA!

Spėju, kad tai buvo mano sesers Eglės, jos vaikino Laurio ir mano vaikino Barto idėja. Prie durų šono namuose, buvo susirikiavę mano trečdalis draugų, kurie vos man atidarius duris iššoko iš šono (vos neįvarė infarkto!) ir ištiesė didelį plakatą - "SU GIMTADIENIU SVEIKINAM TAVE!" Iš tos laimės vos nenukritau.. Kaip pasiilgau savo draugų, pokalbių su jais per pamokas ir šiaip pasivaikščiojimų naktį. Mano gyvenime pagrindinis veiksmas dažniausiai vyksta naktį.. Aš gyvenu lyg NAKTYJE. Įrodymas - šiandien naktį vyks mano gimtadienis.. Ne veltui nemėgstu dienos.. Bet ką aš čia galvoju - mano mintis nutraukė karštas, labai karštas Barto bučinys!! Jis kaip ir visada - pilnas romantikos, meilės, netikėtumo ir jo nuostabumo.. Ir lyg kokiose vestuvėse - visi per bučinį pradėjo švilpti, ploti ir šypsotis.. Nereali akimirka. 
- Štai tau mažytė dovanėlė nuo manęs,- sukuždėjo mylimasis.
- Mažytė? Čia visai ne mažytė! - nusijuokiau.
- Na, kaip tau.. Tai mažytė.. Vakare bus didesnė, palauk,- greitai pabučiavo. VOS SPĖJAU SUREAGUOTI!
- Nereikia man dovanų.. Man reikia tavęs ir aš būsiu laiminga!- įsikibau ir stipriai apkabinau jį.
Visi pradėjo šnekučiuotis. Mamai buvo užduotis - išvirti daug (mažiausiai penkiasdešimčiai žmonių) kavos arba arbatos, kol mes su Bartu rinkomės šio vakaro vietą. Ir išsirinkom. Buvo palanku, kadangi šalia klubo yra viešbutis.. Na, jeigu kai kurie per daug nusigers ir negalės grįžti namo. (ši mintis mane prajuokino).  Paskambinom, užsakėm, klubas priklausys MUMS!!! Išdidžiai nulipome laiptais ir su Bartu lyg stovėdami ant pakylos pasakėm kur vyks gimtadienis, adresą ir panašiai. Kaip tik buvo visi žmonės kuriuos būčiau kvietusi išskyrus.. Sarą ir Agnę. Jų čia deja nebuvo, tačiau adresą greitai sumaigiau telefono klaviatūroje ir išsiunčiau į du numerius kuriuos ant lapelio parašė Agnė. Ir praėjus minutei gavau atsakymą - "Būsim."

Tad visi išvažiavo ruoštis, Bartas liko su manimi. Mes užlipome į viršų.
- Žinai, tu šiandien be galo graži, - bandė man įtikti.
- Ai, tik nereikia, - rišausi plaukus.
- Aš rimtai,- gulėdamas ant mano lovos toliau nusišnekėjo jis.
Nusišypsojau. 
- Einu į dušą, užsiimk kokia nors veikla..- nusijuokiau.
Greit išsimaudžiau, išsiploviau galvą, nes negalėjau pakęsti ligoninės kvapo kuris vis dar negalėjo dingti pasikvepinau skaniais ir labai saldžiais kvepalais, įsispyriau į šlepetes, užsidėjau chalatą ir nuėjau į kambarį. Bartas skaitinėjo mano dienoraštį. Pala, pala. Dienoraštį?!
- Ei, ką čia darai? - atėmiau iš jo rankų mano knygelę.
- Sakei užsiimti veikla.. Kokia nors. Tai mane sudomino tavo dienoraštis,- nusijuokė.
- Mhm,- pyktelėjau.
- Nepyk. Perskaičiau tik tai, kad tu mane labai myli ir aš tau esu labai svarbus,- šyptelėjo.
Priėjau prie jo. Jis paėmė mane už rankos ir parvertė ant lovos. Pradėjo bučiuoti. 
- Bartai, man reikia ruoštis,- nusijuokiau.
- Paleisiu, jei pabučiuosi.- nusijuokė.
Pabučiavau.
- Dar.
Ir vėl pabučiavau.
- Dar..
Pabučiavau.
- Dar..
- Gal gana? - nusijuokiau.
- Niekada,- pabučiavo mane.. Per minutę gal šimtą kartų!
- Eii... Man reikia ruoštis. - šyptelėjau.
- Gerai jau,- paleido mane,- susitiksim vakare, aš važiuoju savo garbanas susisukt...- pašmaikštavo.
Nusijuokiau ir pabučiavau jį.
- Atvažiuosiu tavęs.- tai pasakęs dingo už durų.
Na, o ką dariau aš? Puoliau ieškoti ko nors gražaus! Iš spintos išsitraukiau pėdkelnes, kurios buvo visiškai naujos, iš Londono. Tiesą sakant nežinau kuo jos skiriasi nuo paprastų, bet man tai nerūpėjo. Rūpestingai jas užsidėjau ir toliau ieškojau suknelės. Kažkada esu pirkusi suknelę, kurios viršus juodas, o apatinė dalis gepardinė. ŠIAM VAKARUI KAIP TIK! Apsivilkau ją ir pasižiūrėjau per veidrodį.. Atrodžiau gražiai. Kai ateis metas vykti, kojas įkišiu į aukštakulnius ir viskas bus čiki piki.

Pagaliau metas makiažui. Pasidažiau blakstienas, jos buvo kaip niekada ilgos (turbūt mano naujo tušo dėka), kiek "papudrinau nosytę" ir tada.. Tvarkiau akių šešėlius. Na tai man pavyko kaip ir visada gražiai ir elegantiškai. Priėjo metas nagams - pasidariau prancūzišką manikiūrą. Pasišukavau plaukus, išsitiesinau ir aš jau susiruošusi! Kaip tik laiku. Jau dvidešimta valanda, pas metas veiksmui. Užsimetusi striukę ant pečių, į delninukę įsidėjusi reikiamus daiktus bei įsispyrusi į aukštakulnius nulipau žemyn. Namuose jau buvo Agnės ir Saros mama su tėčiu.
- Gero vakaro! - palinkėjo visi.
- Ačiū! - mirktelėjau.
Atidarinėdama pamačiau, kad prie namų punktualiai privažiavo Bartas. Greitai nuėjau iki mašinos, kadangi pradėjo snigti (keista!) ir užsisegiau saugos diržą.
- Tu nuostabi..- nužiūrinėdamas ištarė Bartas.
- Džiaugiuosi,- išraudau,- na, kad tau patinka.
Nusijuokė. Važiuodami kalbėjomės apie viską - kad šiandien nusigersim, kad rytoj pasirodysiu mokykloj per paskutinę pamoką, kad šiandien bus puiku..! Ir pagaliau privažiavom prie klubo. Čia jau stovėjo nemažai automobilių. Bartas man kaip džentelmenas atidarė duris, aš išlipau. Susikibę už rankų įžengėme į klubą. Paklausė kas aš, kas jis ir ar esame pakviesti į vakarėlį.. O kai atsakiau, kad esu jo kaltininkė, dar ir su gimtadieniu pasveikino. Įžengiau. Skambėjo mano mėgiama muzika, taip pat įžvelgiau mikrofoną. Ir pagaliau laikas prasidėti vakarėliui. Peržvelgiau esančius, visi yra. Net ir Sandra ir Sara susirado vakaro vaikinus. Ach, tas Karolis ir Donatas - mergišiai.. 
- Su gimtadieniu! - pribėgusi ir su visai gera nuotaika ištarė Daniela. Be to, ji mane labai stipriai apkabino.
- Ačiū tau! - apsikabinau ją,- prižadėk, kad bent per šį vakarą pamirši tai kas tave užgriuvo..
- Pasistengsiu, nenoriu tau sugadinti vakarėlio.
- Nesugadinsi.
- Veikia? Veikia? - išgirdau Barto balsą. Jis stebinantis! Stovėjo ant scenos (kokia ten jau ta scena..)- gerai, Editos balsu noriu padėkoti visiems, kurie atėjo atšvęsti šios moters gimtadienio!
"Ach tu, parazite!" pagalvojau. Atsiimsi už tą moters.. Pati nusijuokiau iš to ką pamaniau.
- Norėčiau pasakyti šiokį tokį tostą. Tiesiog Edita man yra labai labai svarbi asmenybė, svarbi mergina.. Aš ją myliu ir noriu, kad jai nebūtų nieko blogo.. Noriu, kad ji būtų tokia kokia yra, tik, kad būtų dar geresnė, jei dar nepasiekė geriausios viršūnės.. Manau daug kas arba net visi sutinka su manimi. Jeigu sutinkat, tada šiandien šiame vakarėlyje atsiaučiam taip, kad neliktų gyvų! Dar kartą visi kartu sudainuokim Editai su gimtadieniu.
Išradau.Visi pradėjo dainuoti, juoktis.. Vieni nepataikė į taktą, kiti dainavo tiesiog tobulai.. Bet tobuliausiai dainavo Bartas.. Jis visas toks tobulas.. Pagaliau suskambo šokių muzika - visi atėjo į aikštelę ir pradėjo šokti kaip tik sugeba.. Ir visiems buvo nesvarbu, kaip jie atrodo. Jie tiesiog linksminosi. Ir man buvo gera į visus juos stebėt. Bet nuėjau į lauką pakvėpuoti grynu oru.

Prie laiptų su Adrija stovėjo Mantas. 
- O štai ji,- maloniu balsu pasakė Mantui.
Jie užlipo.
- Gavai mano žinutę? - paklausė Adrija.
- Taip, ačiū už sveikinimą dar kart.
- Su gimtadieniu, Edita,- įsikišo Mantas.
- Ačiū.
Stengiausi neužmegzti pokalbio, nenorėjau su jais bendrauti, atrodė įtartini. Bet išsikalbėjome apie visus įvykius kurie buvo ir netikiu, bet.. Susitaikiau su MANTU! Turbūt dėl to, kad visos tos nesąmonės baigtos. 
- Tai gal priimsi ir mus į vakarėlį? - šyptelėjo Mantas.
- Na, gerai,- galbūt kiek nenorom leidau.
Jie greitai įsmuko, o paskui juos ėjau ir aš. Pagaliau sutikau seserį su vaikinu. Tai padaryti buvo sunku, kadangi čia it skruzdėlių buvo pilna žmonių. Žodžiu ji mane pasveikino, davė vokelį ir prisijungė prie švenčiančių žmonių. Susiradau Bartą, pradėjau šokti su juo.

Praėjo gal valanda, bešokant, begeriant, bekalbant, besijuokiant..
- Eime.
- Kur?
- Visi eina į lauką,- paėmė mane už rankos Bartas.
Išėjome į lauką. Visi aplink sustojo, o dangų nuplieskė fėjerverkai. Jų buvo daugybė ir jie buvo tiesiog apibūdinant vienu žodžiu - nuostabūs! Turbūt tai Bartas ir turėjo galvoje..
- Eime.
- Vėl? Kur?
- Matei kiek valandų? - nusijuokė.
- Nesvarbu. - nors laikrodis rodė pusę pirmos.
Jis paėmė mane už rankos, užrišęs akis nusivedė į kažkokią patalpą kur buvo šilta. Atrišo. Tai buvo raudonas, romantiškas kambarys. Jis toliau paėmęs mane už rankos vedėsi kažkur toliau. Link miegamojo. Ir tada.. Pradėjo bučiuoti.. Parvertė ant lovos ir bučiavo. Taip jis niekada manęs nebučiavo.. Taip gerai ir aistringai.

Tai vienintelis gimtadienis, kurį ir kurio naktį prisiminsiu visą savo gyvenimą.

Edita.

57 komentarai:

me.... rašė...

wow kaip greitai.nuostabus yrasas.

Monika rašė...

Žadėjau, kad galbūt du įrašus per savaitgalį parašysiu ir parašiau. Čia už tą ilgą laukimą. :D Ačiū.:)

Laurita! rašė...

Super super super!!!

Saulė rašė...

Mooonika, nesitikejau.. nuostabu pupuli:*



Laukiu paskutiniojo yraso:P*********

Anonimiškas rašė...

labai labai patiko:) bet man pasirode, kad jau pabaiga sios istorijos.. ar klystu?

Emilija rašė...

Pritariu anonimui ;)

Anonimiškas rašė...

nuostabu!

Laura rašė...

Omg, kaip fainaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa

kotriukou rašė...

laaabai patiko?:)

Anonimiškas rašė...

labai patiko :D

Dommy. ;*;*;* rašė...

Superinis.. Toks geras.. Nuotaika tokia gera tvyrojo.. Gaila, kad prieš paskutinis. :( Be to užsiimsi kitos istorijos rašymu? :)

Anonimiškas rašė...

Patiko, patiko ir dar kartą patiko! Edita, tu tikrai kūrybinga panelė :)*

Monika rašė...

Laurita- tada labai džiaugiuosi! :*
Panelė S.- dėkui :*
Anonimiškas nr. 1- neklysti. Tai prieš paskutinis įrašas, be to, ačiū :)
Emilija - :) Dėkui.
Anonimiškas nr. 2 -labai džiaugiuosi!
Laura - dėkui :*
Kotriukou - labai džiaugiuosi! :)
Anonimiškas nr. 3- dėkui.
Domante - džiaugiuosi, ir labai dėkui. Taip, užsiimsiu. Jau galvoju, kad tai bus gyvenimiška istorija, kuri galbūt pamokys. :)
Anonimiškas nr.4- Labai dėkui :) Be to, aš ne Edita, o Monika. :D Edita, tai veikėja. :d Aš rašau jos vardu, bet nieko baisaus, pasitaiko. :)

Ugnė rašė...

Oho koks įrašas, labai fainas ir toks mielas :))) labai patiko :) tik labai gaila, kad tai prieš paskutinis įrašas, o taip norėtusi kad būtų dar ir kitas sezonas.... Na laukiu dabar kito įrašo ;))) Šaunuolė autorė :)

Anonimiškas rašė...

Jau tokios idomios tavo istorjos, tai neturiu zodziu. Monika, tu tikrai saunuole. :) laukiu sekancio iraso.

Monika rašė...

Ugne- mielai jį daryčiau, bet du dalykai dėl kurių nedarau -
a) nesugalvočiau įvykių.
b) tiesiog atsibodo sėdėt prie vienos istorijos, tų pačių veikėjų.
Anonimiškas - labai džiaugiuosi! Ačiū!

P.S., nebus 25 komentarų, dar toli gražu nematysit paskutiniojo, kulminacinio įrašo.. :]

V i l i j a . @@ rašė...

Va, ir aš perskaičiau. Pakomentuosiu. Radau pora klaidelių :

* įkišau savo kojas į mano mylimus platforminius batus, pasiėmiau daiktus, į kišenę įbrukau telefoną, ant pečių užsimečiau striukę, susirinkau daiktus ir kiek nusivyliau... - du kartus mini, kad įsidedi daiktus. Tai tik parodo, jog neatidžiai perskaitai tekstą.

* Net ir Sandra ir Sara susirado vakaro vaikinus. Ach, tas Karolis ir Donatas - mergišiai.. - čia gal Agnė su Sara turėjo būt? Šiaip pastebėjimas.

Paprastas, bet nuoširdus įrašas. Patiko.

Mile rašė...

labai laukiu iraso ;)) uzkabino .

homas rašė...

p;ddddddd patinkaaa

lanka rašė...

fainulkis

gerbeja rašė...

monika - tu tikra saunuole, tikekimes paskutinis bus pats ilgiausias :D:D:D:D

priturke rašė...

monika - weawawawawqaw
gerbeja - priotariu ;d

Anonimiškas rašė...

muo muo, myliu tawe ;d

Anonimiškas rašė...

ir dar viena didele nesamoneeeeee

homas rašė...

tai kas tau nepatinka/ nori neskaityk

Anonimiškas rašė...

ne tau cia man aiskinti ;p

Monika rašė...

Vienas anonimas komentarų privarė (akivaizdu juk:D), o kitas įsikišo, kad nesąmonė. Tai prašom neskaityk, jei tau viskas nesąmonė, tik pagrįsk, KAS IR KODĖL. :)

Spoonium rašė...

patiko.

Vikutė rašė...

Labai geras irašas. Net gera buvo skaityti, nes nebuvo jokių pykčių, barnių. Gaila aišku, kad jau prieš paskutinis irašas. Laukiu kito irašo, kad sužinot, kas bus pabaigoje :)

Anonimiškas rašė...

kada sekantis įrašas?

Anonimiškas rašė...

Paaaatiikooo !!! :)

Anonimiškas rašė...

Trūko veiksmo. Čia jau puikiai žinai, kas rašo.

Anonimiškas rašė...

labai laukiam paskutiniojo iraso!!!:))

Monika rašė...

Spoonium - dėkui. :)
Vikutė- labai džiaugiuosi ir labai ačiū :)
Anonimiškas nr. 1- galbūt ketvirtadienį, kai atsiskaitysiu užklasinį. :)
Anonimiškas nr.2-yey!
Anonimiškas nr.3- na, įrašo veiksmingo ir nesiruošiau rašyti, tiesiog.. Mielą. Tikiuosi :d Bet ačiū už komentarą ir jei neklįstu, tu ta/tas kuris/kuri mane kritikuoja, kad padėtų? :]
Anonimiškas nr. 4- laukiam. :))

Anonimiškas rašė...

nesamone as ne vienas mes 3 se. !!!!
mes vienas uz tris tris uz viena

homas rašė...

kada jau zadi kita ikelti???

Anonimiškas rašė...

Aš irgi galėčiau apibūdinti šį įrašą vienu žodžiu- nuostabus! :))

Anonimiškas rašė...

Tęsinio!
P.S. cia pries paskutinis irasas? :(

Monika rašė...

Taip. :)

Anonimiškas rašė...

Ne... Ne....Nee.....!!
Aš nenoriu, kad baigtųsi šita istorija... Ji tokia tobula! :)) Tu nereali, Monika! :*
Gaila, kad viskas turi pradžią ir pabaigą...

Julia rašė...

Visiskai pritariu virs manimi esanciu anonimu...:(

Anonimiškas rašė...

Labai patiko! Gaila , kad paskutinis įrašas ://*

Anonimiškas rašė...

Kada maždaug bus naujas įrašas? ;)

homas rašė...

kada naujasssssssssssssss

Anonimiškas rašė...

Istiesu labai liudna, kad paskutinis irasas, bet manau, kad dar rasyti tokias pat nuostabias istorijas kaip ir si :)

Anonimiškas rašė...

na jau ketvirtadienus, tai kada irasas?:) kotriukou

Monika rašė...

Gal šiandien..

Unknown rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Anonimiškas rašė...

Tai laukti šiandien? :)

Monika rašė...

Taip. Pasistengsiu parašyti, prižadu. Galbūt neįmesiu dar kai ko, tai įmesiu rytoj. :)

kotriukou rašė...

na, tai kur įrašas?! laukiam, laukiam!!! (pagaliau prisijungiau prie paskyros:D)

Monika rašė...

:D Po pusvalandžio gal, gal kiek vėliau :)

Anonimiškas rašė...

hi!,I like your wгiting so muсh! pгoportion wе be in contact
more apprοximаtely your ρoѕt оn ΑOL?
I rеquire an expert in this house to reѕolνe my problem.

May be that's you! Having a look ahead to look you.
Also visit my blog ; iphonefix

Anonimiškas rašė...

I'm not sure where you're getting youг info, but great topіс.
ӏ nееԁs tο sрend
some time leаrning mоге
oг undеrѕtandіng more. Thanks for fantastic infoгmatіon ӏ was
looking for thіs іnfoгmation for my misѕion.



Аlso νisit my hοmeρage - /blog/4575590489/Top-iPhone-Repair-Melaka-and-Experienced-Technical-Assistant/5443131

Anonimiškas rašė...

Have yοu ever consіԁeгed about aԁding а little bit more than just your artіclеs?
I meаn, whаt you ѕаy is fundamental and everythіng.
But imаginе if you addеd some great рhotos or videos to give your postѕ morе,
"pop"! Үouг сοntеnt іs excellent but with imаges and сlips,
this websіte сoulԁ unԁenіablу bе one
of thе verу best in its fiеld.
Great blog!

Here is my website - iphone screen repair malaysia

Anonimiškas rašė...

Dο you have а sρаm ρroblem on thіs website; I also am
a bloggеr, аnd Ι wаs wonԁeгіng
youг situatіοn; we havе creаtеd ѕоme nicе
mеthoԁs and we are lοoking to exchange strategies with other
folks, ωhу not shoot mе аn email
if intereѕted.

my websitе: iphonerepairpetalingjaya.jimdo.com

Anonimiškas rašė...

I have been exploring for a bit for any high-qualіty aгticlеs or ωeblog poѕtѕ in
this sогt of aгea . Exploring іn Yahοo I ultimately stumbled upon thiѕ site.
Reading this іnformation So i am glad to express that I have a very еxcellеnt
unсannу feeling I dіscovered exаctly what I nеeded.
I most indіsputаblу will make ѕure to dο not put out of youг mind this
ѕite аnd providеs it a glance on a relentleѕs basis.


Also vіѕit my homepаgе; Iphone Repair Petaling Jaya